Sąskaitas sumažino beveik tris kartus
Devintajame dešimtmetyje pastatytas 25 butų namas buvo standartinis Palangos daugiabutis – ir bėdos jo buvo panašios į kitų namų: trupančios geltonų plytų sienos ir milžiniškos šildymo sąskaitos, kurias gyventojai jau seniai svajojo sumažinti. „Iki renovacijos už šildymą mokėjome daug, o gyvendavome 15-17 laipsnių temperatūroje“, – trumpai situaciją apibūdina Kęstutis Macijauskas, šio daugiabučio bendrijos pirmininkas.
Susidomėjimas renovacija šiame name atsirado dar 2006 m. „Sutarimas, kad modernizacijos reikia, buvo visada. Tačiau kelias link jos vis tiek buvo ilgas“, – neslepia K. Macijauskas. Vieninga namo bendruomenė net bandė atlikti tam tikrus atnaujinimo darbus savo jėgomis, iš kaupiamųjų lėšų. Tačiau įsirengus šilumos punktą, atnaujinus kai kuriuos vamzdynus, nuspręsta laukti šanso prisijungti prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos.
„Prisijungti iš pirmo karto nepavyko, tačiau nenuleidome rankų. Netrukus išmušė mūsų laimės valanda – renovacijos atsisakė vienas namas ir jo vietą užėmėme mes. Dabar gyvenime šiltai ir taupiai – sąskaitos už šildymą beveik tris kartus mažesnės nei anksčiau“, – dėsto K. Macijauskas, pasitiksiantis jau antrą šildymo sezoną renovuotame name.
Džiaugiasi bendradarbiavimu
Nepaisant bendruomenės aktyvumo ir noro spręsti daugiabučio problemas, K. Macijauskas pripažįsta – didelė paspirtis įgyvendinant renovaciją buvo savivaldybės paskirtasis administratorius. Ne kartą susidūręs su statybos darbais pašnekovas neslepia – teigiamas gyventojų požiūris į renovaciją dar nereiškia, kad visi bus pasiryžę aukoti savo laiką renovacijos proceso organizavimui.
„Dėl renovacijos turėjome beveik 90 proc. butų savininkų pritarimą, tačiau daugelį darbų mums padėjo atlikti renovacijos administratorius. Pasirinkome tinkuojamą fasadą ir labai tuo džiaugiamės – dabar daugiabutis šviesus, žaismingas. Išsiskiria net tarp kitų renovuotų namų. Kadangi mūsų namas – matomoje vietoje, juokaujame, kad papuošėme miestą“, – dėsto pašnekovas.
Įgyvendinęs visas valstybės kompensuojamas energinio efektyvumo priemones, daugiabutis nusprendė šalto vandens sistemą atnaujinti iš savo sukauptų lėšų. Bendrijos pirmininkas neslepia besidžiaugiantis, kad namo bendrija jau daugiau nei dešimtmetį tikslingai rinko kaupiamąsias lėšas ir žada šią tradiciją tęsti: „Kas žino, ką norėsime patobulinti dar po dešimtmečio“.
Kenčia nuo trupančių sienų
Daugumos tipinių Palangos keturaukščių ir dviaukščių problema – trupančios sienos. Dailiai atrodančios geltonos plytos neišlaikė laiko išbandymo ir gyventojus prislegia ne tik didelės šildymo sąskaitos, bet ir žema patalpų temperatūra, neslepia vieno didžiausių renovacijos administratorių Palangos savivaldybėje atstovė, direktoriaus pavaduotoja Kristina Viščiūnienė.
„Nors Palanga – kurortinis miestas, dėl grožio renovacijos nesirenka nei vienas daugiabutis. Deja, yra kur kas rimtesnių problemų. Apskritai, susidomėjimas renovacija Palangoje labai didelis. Šiuo metu parengta per dvidešimt investicinių planų, rangos darbai perkami trims daugiabučiams, kurie turėjo ypač daug problemų ir su šildymo sistema, ir su stogu. Bet savo eilės atsinaujinti laukia dar daugiau namų“, – pasakoja renovacijos specialistė.
Viena iš renovacijos Palangoje ypatybių – tinkuojami fasadai. Juos palangiškiai pamėgo ne tik dėl to, kad jie pigesni, bet ir todėl, kad yra tinkamesni jūriniam klimatui. Dauguma jau atnaujintų daugiabučių Palangos savivaldybėje sutaupo daugiau nei pusę šilumos energijos. Tačiau renovacija padeda spręsti ne tik šildymo suvartojimo problemą – daugelis namų mielai renkasi ir valstybės nekompensuojamas renovacijos priemones – šalto vandens ir nuotekų sistemos atnaujinimą. Iš viso nuo 2013 m. Palangos miesto savivaldybėje įgyvendinti 46 renovacijos projektai, 5 iš jų – gyventojų iniciatyva.