Karčios paieškos
Kaunietis Tomas Kniauta šiais metais baigė magistro studijas viename sostinės universitete. Tačiau ramybės vaikinui vis neduoda nesėkmingos darbo paieškos. „Buvau įsitikinęs, kad lietuvių filologijos ir psichologijos diplomai man padės greitai rasti darbą, tačiau jau prasidėjo šeštas paieškų mėnuo, o darbo taip ir neturiu“, – „Valstiečiui laikraščiui“ pasakojo jaunas bedarbis.
Vaikinas sakė pirmiausia darbo ieškojęs medicinos bei švietimo įstaigose Vilniuje ir Kaune, tačiau vėliau savo gyvenimo aprašymą siuntė ir kitų miestų darbdaviams. „Dabar jau ieškau bet kokio darbo. Svarbu, kad bent kokios pajamos būtų, – optimizmu netryško kaunietis. – Nepadėjo nei diplomai, nei daugiau kaip 100 nusiųstų CV.“
Tomas pasakojo, kad visi pokalbiai dėl darbo baigdavosi pažadu paskambinti. „Deja, nė vieno skambučio po tokių pažadų dar nesulaukiau. Dabar jau nesistebiu, kad jaunimas masiškai palieka Lietuvą. Kodėl mūsų šaliai nereikia išsilavinusio jaunimo?“ – klausia 6 metus aukštuosius mokslus krimtęs bedarbis.
Nukonkuruoja vyresni
Lietuvos darbo biržos (LDB) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad jaunimui darbą rasti vis dar sunku, tačiau situacija pamažu gerėja. „Jei vyresnis darbo ieškantis žmogus iš tikrųjų yra specialistas, tikėtina, kad darbą jis ras greičiau nei darbo patirties neturintis jaunuolis, – sakė M.Jankauskienė. – Kas aštuntas devintas darbo biržos klientas – jaunesnis kaip 25 metų. Per mėnesį jaunų bedarbių skaičius sumažėjo 3,5 proc. Šiuo metu jų įregistruota 21,2 tūkst. – 17,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.“
Pasak specialistės, spalį mažėjantys nedarbo tempai truputį prislopo ir baigiantis rudens sezonui darbo rinka tapo ne tokia aktyvi. „Nepaisant to, darbdaviai per mėnesį įregistravo net 25,8 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 9,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Nuo metų pradžios registruotų bedarbių sumažėjo 29,34 tūkst., – sakė LDB specialistė. – Tačiau palyginus spalio ir rugsėjo mėnesių statistikos duomenis, situacija liūdnesnė: 15,7 proc. mažiau laisvų darbo vietų, o bedarbio statusas suteiktas 26,7 tūkst. asmenų, arba 10 proc. daugiau nei rugsėjį. Gera žinia ta, kad spalį darbu aprūpinti pavyko beveik 30 tūkst. darbo biržos klientų: 17,9 tūkst. jų įdarbinta, 5,9 tūkst. nusiųsti į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, o dar 6,2 tūkst. jų pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus.“
Paklausta, kuriose ūkio šakose darbuotojų reikia mažiausiai, M.Jankauskienė nesuabejojusi įvardijo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančias įmones bei žemės ūkį. O štai pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, pardavimo vadybininkams, garo variklių ir katilų operatoriams, lengvųjų automobilių vairuotojams bei dažytojams laisvų darbo vietų yra daugiausia. „Iš specialistų daugiausia galimybių įsidarbinti turi pardavimo vadybininkai, buhalteriai, projektų vadovai, inžinieriai ir programuotojai“, – pridūrė LDB specialistė.
Įsidarbina ir užsieniečiai
M.Jankauskienės teigimu, daugiausia laisvų darbo vietų yra dažytojams, siuvėjams, suvirintojams ir statybininkams. „Kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams LDB turi net per 47 tūkst. laisvų darbo vietų. Labiausiai trūksta dažytojų. Jų įvairiuose šalies vietovėse reikia net 5,3 tūkst. Trūksta ir siuvėjų – 3,3 tūkst., suvirintojų ir statybininkų – po 3,2 tūkst., variklinių transporto priemonių mechanikų – 3 tūkst., dailidžių ir stalių – 2,7 tūkst., kepėjų ir konditerių – 2,6 tūkst., mūrininkų – 2,1 tūkst., elektrikų – 2 tūkst. ir betonuotojų – 1,8 tūkst.“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė LDB specialistė.
Specialistams ir technikams LDB siūlo taip pat daug – per 39 tūkst. darbo vietų. Darbdaviams reikia per 4 tūkst. pardavimo vadybininkų, 3,2 tūkst. administracijos sekretorių, 1,7 tūkst. buhalterių. Aptarnavimo srityje paklausiausi pardavėjai, virėjai ir padavėjai. O įrengimų ir mašinų srityje labiausiai trūksta sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojų.
LDB specialistės teigimu, siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį tam tikruose ekonominiuose sektoriuose ir esant gamybiniam būtinumui įmonėse, LDB per šių metų 9 mėnesius išdavė 3 tūkst. 673 leidimus užsieniečiams dirbti Lietuvoje. „87 proc. visų užsieniečių darbus gavo paslaugų srityje. Daugiausia jų dirba tolimųjų reisų vairuotojais, metalinių laivų korpusų surinkėjais, suvirintojais bei virėjais“, – užsieniečių įsidarbinimo galimybes Lietuvoje vardijo M.Jankauskienė.
Nori likti mieste
Paklausta, kur Lietuvoje palankiausia ieškotis darbo, LDB specialistė nedvejodama įvardijo šalies didmiesčius. „Vilniuje ir Kaune yra daugiausia veikiančių įmonių, taigi, ir darbo vietų pasirinkimas yra didesnis“, – sakė M.Jankauskienė. Pasak jos, baigę mokslus jaunuoliai dažniausiai nori likti mieste, kuriame studijavo. „Tie, kurie nepasirengę darbo rinkai, t. y. tik baigę vidurinę ar pradinę mokyklą (o tokių, registruotų šalies teritorinėse darbo biržose, yra daugiausia) linkę dalyvauti ir siūlomose darbo biržos laikino užimtumo rėmimo priemonėse, ir dirbti nekvalifikuotus darbus“, – sakė LDB specialistė.
Lapkričio 1 d., LDB duomenimis, 46,9 proc. jaunų bedarbių neturėjo profesinės kvalifikacijos, todėl negalėjo konkuruoti darbo rinkoje (nekvalifikuotų jaunuolių prieš metus buvo 50 proc.), taip pat 46,2 proc. jaunų bedarbių buvo pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą. Palyginti su 2012 m. lapkričio 1 d., darbo patirties neturinčių jaunuolių sumažėjo 13,9 proc. (buvo 60,1 proc.).
Trakuose bedarbių mažiausia
Didžiausias jaunimo nedarbas lapkričio 1 d. buvo Kalvarijos sav. (10,4 proc.), Alytaus r. sav. (10,1 proc.), Alytaus m. sav. (9 proc.), Utenoje ir Zarasuose (po 8,9 proc.), Kelmėje (8,8 proc.), Tauragės r. sav. (8,6 proc.), Lazdijuose (8,5 proc.), Ignalinos r. sav. (8,3 proc.), Ukmergėje (8,1 proc.), Jurbarke ir Mažeikiuose (po 8 proc.), Kupiškyje (7,9 proc.).
Mažiausias jaunimo nedarbas užfiksuotas Trakų r. sav. (2,8 proc.), Elektrėnų sav. (3,6 proc.), Širvintose, Prienų r. sav., Klaipėdos r. sav. ir Kauno r. sav. (po 4 proc.), Varėnoje (4,1 proc.), Kaišiadoryse (4,2 proc.), Kėdainiuose (4,3 proc.), Pakruojyje ir Kretingoje (po 4,4 proc.), Švenčionyse ir Pagėgių sav. (po 4,5 proc.), Šilalėje (4,6 proc.). Iš didžiųjų miestų daugiausia jaunų bedarbių buvo registruota Panevėžyje (7,1 proc.) ir Šiauliuose (5,5 proc.), o mažiausiai – Klaipėdoje ir Kaune (po 5 proc.) bei Vilniuje (4,7 proc.).
Jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, tokių kaip pašnekovas Tomas, praėjusio mėnesio pirmą dieną buvo per 23 tūkst. Skaičiuojant nuo visų bedarbių, jaunimas sudaro 11,7 proc., o nuo visų darbingo 16–24 m. amžiaus šalies gyventojų – 5,7 proc. Lieka džiaugtis tik tuo, kad lietuviški nedarbo rodikliai ispanams ar graikams yra dar sunkiai įgyvendinama siekiamybė: šiose šalyse kas antras jaunas žmogus neturi darbo.
