Darbdaviai aiškina, kad neturi kito pasirinkimo, esą Lietuvoje sunku rasti darbuotojų.
Trisdešimtmetis pakistanietis Muchamedas Lietuvoje vienu metu ir dirba, ir studijuoja: ir vežioja maistą po Vilnių, ir dar kremta globalaus verslo ir ekonomikos mokslus.
„Lietuviai geba kalbėti angliškai, dėl to nėra kalbos barjero. Tai yra pliusas, – pasakoja pakistanietis ir prideda, kad atlygiu už darbą per daug nesidžiaugia. – Jeigu nuoširdžiai, atlygis šiek tiek nuvilia, nes moka mažai. Ne tik lyginant su kitomis Europos šalimis, bet tiesiog Lietuvoje. Už kurjerio darbą moka per mažai, alga turėtų būti didesnė“.
Tokių dirbančių užsieniečių kaip Muchamedas iš vadinamųjų trečiųjų šalių Lietuvoje nuolat daugėja. Verslui jie labai reikalingi. Dirba ne tik studentai.
Štai iš Tadžikistano atvykęs, kelis lietuvių kalbos žodžius mokantis Churšė Lietuvoje gyvena jau beveik metus. Vyras čia remontuoja ir dažo traktorius. Lietuvoje uždribtus pinigus siunčia šeimai į tėvynę.
„Normalios sąlygos, geros. Yra hostelis, labai patogu. Po darbo – į namus, švaru, maisto produktų yra, pilnai aprūpinti, gera įmonė. Daugiausia iš Tadžikistano atvykę dirba tolimų reisų vairuotojais, mano žemietis yra tolimų reisų vairuotojas“, – pasakoja Churšė.
Migrantai dirba darbus, kurių nenori lietuviai
Vyrą įdarbinusi sunkiosios technikos nuoma bei pardavimu užsiiminėjanti bendrovė „Kaslita“ pasakoja, kad šiuo metu grubiai iš pusantro šimto darbuotojų, keliolika yra atvykėliai iš trečiųjų šalių.
„Turime ir statybininkų, ir mūsų technikos plovėjas yra iš trečiųjų šalių. Kaip darbuotojai jie yra geri, jei bendrai žiūrint. Ir jei duodi darbą, ką jie nusimano, jie ir dirba gerai“, – pasakoja „Kaslita“ vadybininkas Mantas Šimkus.
Verslas aiškina, kad jie neranda, kas Lietuvoje degtų noru dirbti tuos pačius darbus.
„Nuolat ieškome prie technikos remonto, prie techniko paruosimo, operatorių. Trūksta Lietuvoje, todėl žiūrim visur kitur“, – teigia M. Šimkus.
Darbuotojų trūksta ir duoną, užkandžius bei šaldytą produkciją gaminančiai „Mantingai“, kuri turi apie pusantro šimto užsieniečių, iš kurių maždaug pusė – atvykėliai iš trečiųjų šalių.
„Yra tam tikros kvotos, kurios įpareigoja mus vežtis tiek, kiek galim, negalim vežtis tiek, kiek norim. Atrinktų kandidatų ir šiandien turime apie 80 kitose šalyse, bet jų dokumentų sutvarkymas pakankamai ilgai užtrunka. Tiek, kiek mums leidžia įstatymas atsivežti vienokios ar kitokios pozicijos, tiek mes ir turime“, – pasakoja „Mantinga“ personalo vadovė Nijolė Daukšienė.
Bendrovė planuoja plėstis, tačiau neranda lietuvių, kurie norėtų dirbti. Verslas aiškina, kad savo darbuotojams moka konkurencingą atlyginimą.
„Mes atitinkame rinkos tendencijas, mes pasilyginame su vietos įmonėmis. Taip, kad drįsti sakyti, kad mes mokame per mažą atlyginimą, aš nedrįsčiau sakyti“, – tikina N. Daukšienė.
Užsieniečių įdarbinimas užtrunka
Pasak bendrovės, dokumentų tvarkymas užsieniečiui darbuotojui gali užtrukti nuo trijų mėnesių iki pusmečio, tačiau kito pasirinkimo verslas esą neturi. Apie tai, kad Lietuvos verslininkai dažniau dairosi į trečiąsias šalis, liudija ir statistika.
Šių metų liepos pradžioje Lietuvoje buvo 138 tūkstančiai darbuotojų iš trečiųjų šalių, tai yra 20 tūkstančių daugiau nei metus prieš tai. Du trečdaliai užsieniečių, kurie dirba Lietuvoje, yra iš Baltarusijos ir Ukrainos, toliau eina piliečiai iš Uzbekistano, Kirgizijos respublikos, Tadžikistano. Baltarusių Lietuvoje – beveik 49 tūkstančiai. Ukrainiečių – 45 tūkstančiai. Pasak užimtumo tarnybos, Lietuvos darbo rinkoje įsitvirtino atvykėliai ir iš vidurio Azijos.
„Kas antras dirba transporto ir saugojimo sektoriuje, daugiau nei 74 tūkstančiai tokių darbuotojų. Ir 72 tūkstančiai dirba kaip sunkvežimio vairuotojai ir krovininių transporto priemonių vairuotojai“, – teigia Užimtumo tarnybos atstovė Galina Buivolenko.
Darbdaviai norėtų laisviau vežtis darbuotojus iš trečiųjų šalių, tačiau politika eina kitu keliu. Dar birželį Seimas priėmė pataisas, kuriomis nutarė įvesti daugiau kontrolės bei 40 tūkstančių darbuotojų metinę kvotą dirbantiems atvykėliams iš trečiųjų šalių.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Jūsų čia ir taip perdaug .
