Pasak SEB grupės analitikų, su didžiausiomis grėsmėmis artimoje ateityje susidurs Rusijos ir Ukrainos ūkis. Rusijoje išlieka itin didelis struktūrinių reformų poreikis, o Ukraina veikiausiai neišvengs valiutos devalvacijos ir pakartotinio skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo tam, kad išbristų iš ūkio nuosmukio. Artimiausiais metais Rusijos ekonomikai mažai paspirties teiks nedidėsiančios naftos kainos, tuo tarpu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra aukštas, o demografinės tendencijos — neigiamos. Svarbiausi Ukrainos ekonomikos iššūkiai yra didelis einamosios sąskaitos deficitas, smarkiai aptirpę oficialiosios atsargos ir menkstantis užsienio investuotojų pasitikėjimas.
Kaip pastebi SEB grupės ekonomistai, kitų regiono šalių ekonomikos perspektyvos gerėja. Daugelyje Rytų Europos valstybių ūkio plėtrą skatina vidaus paklausos didėjimas, kurį papildo eksporto augimas. Išlieka palanki vartojimo atsigavimui terpė — darbo užmokestis ir užimtumas didėja, o infliacija yra itin žema. Eksporto plėtrą artimiausioje ateityje palaikys svarbiausių rinkų, ypač Vokietijos, paklausos atsigavimas. Tuo tarpu investicijų pakilimas nebus staigus dėl išliekančio neužtikrintumo ir vangiai gerėjančių kreditavimo sąlygų.
SEB grupės prognozėmis, artimiausiais metais nedarbas labiausiai sumažės Baltijos šalyse, išliks daugmaž nepakitęs Lenkijoje ir Ukrainoje, tuo tarpu Rusijoje — padidės. Lenkijos ekonomika stiprėja po vartojimo nuosmukio 2012 m., kadangi atsigauna ir vidaus, ir užsienio rinkų paklausa, o centrinio banko politika išlieka skatinanti ūkio augimą.
Estijos ekonomikos plėtra šiemet ženkliai sulėtėjo. Pirmąjį 2013 m. pusmetį netgi užfiksuota švelni recesija, tačiau SEB grupės analitikai 2014—2015 m. tikisi naujų gyvybingumo požymių. Latvijos ekonomikos augimas artimiausiais metais bus gana spartus ir subalansuotas, nors menkos įmonių investicijos ir kelia šiek tiek susirūpinimo.
SEB grupės ekonomistų teigimu, Lietuvos galimybės įstoti į euro zoną 2015 m. pagerėjo, pastaruoju metu smarkiai sumažėjus infliacijai, tuo tarpu euro įvedimo Lenkijoje nesitikima anksčiau negu 2017 m. „Dažnai mėgstama lyginti Baltijos šalių augimo trajektorijas ir daryti išvadą, jog jos privalo anksčiau ar vėliau judėti ta pačia linkme. Vis dėlto šį sykį Estijos ekonomikos augimo sulėtėjimą lėmė specifiniai veiksniai — smukusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ir silpna estiškų prekių paklausa Suomijoje. Tuo tarpu Lietuvos ekonomikos plėtra artimiausiais metais išliks gana veržli ir subalansuota. Prognozuojame, jog vidaus vartojimo ir investicijų atsigavimas sklandžiai papildys sėkmingus eksportus rezultatus,“ — sako SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
