Iš Europos Komisijos parengtos naujausios Valstybės pagalbos rezultatų suvestinės matyti, kad dėl finansų krizės bendra pagalbos suma padidėjo nuo 66,5 mlrd. eurų (0,52 proc. Europos Sąjungos šalių BVP) 2007 metais iki 279,6 mlrd. eurų (2,2 proc. BVP) 2008 metais.
Be antikrizinių priemonių, bendra pagalba 2008 metais buvo 67,4 mlrd. eurų, t. y. 0,54 proc. BVP. Valstybių narių ir Komisijos suderinti veiksmai, kurių imtasi laiku, padėjo užtikrinti finansinį stabilumą. Europos Komisijos valstybės pagalbos politika buvo vienas pagrindinių veiksnių, padėjusių užtikrinti, kad šis iš esmės sėkmingas sanavimo procesas būtų įgyvendinamas darniai. Komisija leido sparčiai įgyvendinti precedento neturinčias paramos priemones ir kartu užtikrino, kad dėl neproporcingo konkurencijos iškraipymo nebūtų sutrikdyta bendroji rinka. Su krize nesusijusi pagalba iš esmės liko stabili ir buvo skirta bendros svarbos tikslams įgyvendinti.
Už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Neelie Kroes teigė: „Per pastaruosius 14 mėnesių precedento neturinčiomis sanavimo priemonėmis Europai pavyko stabilizuoti finansų rinkas ir nutiesti kelius ekonomikai atsigauti. Sparčiai nagrinėdami valstybės pagalbą ir griežtai kontroliuodami, kaip ji naudojama, užtikrinome, kad ji būtų viena iš krizės sprendimo priemonių. Pasiekėme bankų sistemos restruktūrizavimo etapą - pirmieji svarbūs sprendimai jau priimti, pavyzdžiui, dėl KBC, ING, „Lloyds", „Fortis" ir „Commerzbank". 2009 metais taip pat leidome skirti papildomą pagalbą realiai ekonomikai kaip atsvarą kreditų krizei. Labai džiaugiuosi, kad sunkiais laikais valstybės narės toliau laikėsi drausmės valstybės pagalbos srityje ir toliau siekė valstybės pagalbą skirti bendros svarbos horizontaliesiems tikslams, pavyzdžiui, moksliniams tyrimams, įgyvendinti. Taigi tikslinga pagalba turėtų mums toliau padėti gaivinti ekonomiką".
Pagalba finansų krizei įveikti
Valstybėms narėms ir Komisijai ėmusis suderintų veiksmų ir nustačius antikrizines taisykles buvo galima sparčiai įgyvendinti pagalbos schemas ir ad hoc priemones, kuriomis nekenkiama vienodoms veiklos sąlygoms ES.
Bendra valstybių narių suteikta ir Komisijos patvirtinta antikrizinė parama 2008 metais buvo 3 361 mlrd. eurų. Nominali valstybių narių faktiškai įgyvendintos antikrizinės paramos suma 2008 metais buvo gerokai mažesnė – 958 mlrd. eurų. Šios sumos valstybės pagalbos elementas – apytikriai 212,2 mlrd. eurų, t. y. 1,7 proc. ES-27 BVP. Pagalbos elementas gerokai mažesnis negu nominali suma pirmiausia todėl, kad valstybės garantijų pagalbos elementas paprastai sudaro tik mažą dalį garantijomis užtikrintų sumų. Be to, realių biudžeto išlaidų susidaro tik kai valstybės garantija panaudojama.
Valstybės narės toliau siekia skirti pagalbą horizontaliesiems tikslams
Be kovai su finansų krize skirtų priemonių, valstybės narės toliau siekė valstybės pagalbą skirti bendros svarbos horizontaliesiems tikslams įgyvendinti. Apie 88 proc. pagalbos pramonei ir paslaugoms dabar skiriama bendros svarbos horizontaliesiems tikslams įgyvendinti, o nekrizinė sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba sumažėjo. Komisijos teigimu, svarbiausia, kad itin daug dėmesio skiriama regioninei pagalbai ir pagalbai moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms – tikimasi, kad dėl to ateityje daugės darbo vietų.
