Per metus (iki rugsėjo 23 d.) darbdavių skolos rodiklis DIX (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal „Sodros“ duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, sumažėjo 11,0 proc. – nuo 2605 iki 2316 Lt. Per metus vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ (DIX) sumažėjo pramonės ir energetikos (–12 proc.), paslaugų sektoriuje (–4,5 proc.), socialinės veiklos šakose (–39,6 proc.). Tačiau metinis skolos padidėjimas fiksuojamas žemės ir miškų ūkyje (+17,5 proc.), statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuje (+6,8 proc.), transporto sektoriuje (+13,4 proc.). Prekybos ir maitinimo sektoriuje darbdaviui tenkanti skola iš esmės liko nepakitusi (+0,4 proc.).
DIX pernai per mėnesį (rugpjūčio 23–rugsėjo 23 d.) sumažėjo nuo 2662 iki 2605, o šiemet (rugpjūčio 23–rugsėjo 23 d.) pirmą kartą pakilo – nuo 2302 iki 2316. Tad šis mėnuo nuo pastarųjų skiriasi tuo, kad skolų ir skolininkų pagausėjo rudens pradžioje, kai pasibaigus vasarai sezoninėse veiklose paprastai skolos pradeda mažėti.
Bendroji Lietuvos darbdavių skola per metus sumažėjo 5,4 proc. – nuo 221,1 iki 209,2 mln. Lt. Per metus bendroji Lietuvos darbdavių skola sumažėjo pramonės ir energetikos sektoriuje (–11,5 proc.), prekybos ir maitinimo sektoriuje (–1,9 proc.), paslaugų sektoriuje (–4,8 proc.), socialinės veiklos sektoriuje (–38,6 proc.). Per metus bendroji Lietuvos darbdavių skola išaugo žemės ir miškų ūkyje (+18,3 proc.), statybos ir nekilnojamoji turto sektoriuje (+4,3 proc.), transporto sektoriuje (+11,2 proc.).
Šį mėnesį tęstinių (daugiau kaip 30 dienų) skolų „Sodrai„ sumos smarkiai nesikeitė. Tuo tarpu momentinių skolų (paskelbus naujo mėnesio duomenis) labai pagausėjo. Pernai per mėnesį darbdavių skolų „Sodrai“ sumažėjo 3,6 mln. Lt (+1,6 proc.), o šiemet per tą patį mėnesį išaugo 2,4 mln. Lt (+1,1 proc.). Pernai tą patį laikotarpį skolingų „Sodrai„ darbdavių sumažėjo 1560 (–5,4 proc.), o šiemet – išaugo 137 įmonėmis (+0,5 proc.). Toks skolų „Sodrai“ padidėjimas ir skolininkų pagausėjimas gali būti siejamas su nuo rugpjūčio pradžios pakilusiu minimaliu darbo užmokesčiu. Ar ši tendencija ilgalaikė, ir ar momentinės skolos pavirs tęstinėmis, parodys 1–2 mėnesių rodiklių pokyčiai.
Pasak UAB „Creditreform Lietuva„ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, šį mėnesį skolų „Sodrai“ augimui daugiau įtakos turėjo ne skolų padidėjimas jau skolingose įmonėse, o skolų padažnėjimas. Momentinių skolų „Sodrai“ negausėjo ten, kur mokami didesni atlyginimai arba jie didėja esamiems darbuotojams, taip pat tose ūkio šakose, kur darbo užmokestis sudaro nedidelę sąnaudų dalį.
„Minimalaus darbo užmokesčio padidinimas nuo 800 Lt iki 850 Lt gali būti viena iš priežasčių, lėmusių trumpalaikių (arba momentinių) įmonių įsiskolinimų „Sodrai„ padidėjimą. Minimalaus darbo užmokesčio padidinimas reiškia tam tikrą verslo sąnaudų padidėjimą, kas trumpuoju laikotarpiu gali pabloginti įmonių mokumą. Momentinių įsiskolinimų padidėjimą vertiname kaip laikinąjį šalutinį MMA padidinimo poveikį. Verslui iki galo prisitaikius prie didesnio MMA, šis šalutinis poveikis turėtų išnykti po kelių mėnesių. Vis dėlto, statistiniais duomenimis, net ir nežymus MMA padidinimas laikinai pablogino kai kurių verslo subjektų mokumą. Todėl galima daryti išvadą, kad MMA padidinimas daugiau nei 1 000 Lt gali neigiamai paveikti daugelio verslo subjektų finansinę būklę, įmonių mokumą, bei paskatinti nedarbo lygio padidėjimą“, – sako R. Trumpa.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandro Izgorodino teigimu, ilgalaikių skolų tendencijos nuteikia optimistiškai. Per metus vienam Lietuvos darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ sumažėjo 11,0 proc. – nuo 2605 iki 2316 Lt. Bendroji Lietuvos darbdavių skola per metus sumažėjo 5,4 proc. – nuo 221,1 iki 209,2 mln. Lt. Tokie rezultatai rodo, kad Lietuvos ekonomikos augimas yra tvarus bei stabilus, grėsmių lygis išlieka žemas, o trumpalaikės Lietuvos ekonomikos perspektyvos išlieka optimistinės.
„Manome, kad MMA padidinimas nuo 800 Lt iki 850 Lt. esminės neigiamos ilgalaikės įtakos Lietuvos pramonei neturės. Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pramonėje siekė 2165 Lt. – t.y. 2,5 karto daugiau nei iki 850 Lt padidintas MMA. Vidutinis darbo užmokestis pramonėje šiek tiek viršija ir šalies vidurkį (2154 Lt). Negana to, vidutinis darbo užmokestis pramonėje jau viršija prieškrizinį lygį – antrąjį 2012 m. ketvirtį jis buvo 2,3 proc. didesnis nei 2008 m. antrąjį ketvirtį.
LPK tyrimai rodo, kad artimiausiu metu pramonėje galima tikėtis tolesnio atlyginimų didėjimo – LPK atliekama didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčių apklausa rodo, kad trečiąjį šių metų ketvirtį 35 proc. didžiųjų gamintojų ketina didinti darbo užmokestį. „Galų gale, vidutinis darbo užmokestis pramonėje kyla sparčiau nei auga kainos – antrąjį šių metų ketvirtį realusis darbo užmokestis (t.y. atsižvelgiant į infliaciją) buvo 1,4 proc. didesnis nei 2011 m. tą patį laikotarpį, kai realusis darbo užmokestis visoje Lietuvoje sumažėjo 0,7 proc. Vadinasi, darbuotojai, užimti pramonėje, šiuo metu gali pasidžiaugti realiai didėjančia perkamąja galia“ – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas A. Izgorodinas.
