Metinė infliacija Lietuvoje gegužę siekė 18,5%. Palyginti, 2021 m. gegužę šis rodiklis buvo vos 3,5%.
Pavasarį puolė turistauti
Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas skaičiuoja, kad šiemet, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, labiausiai augo lietuvių išlaidos viešbučiuose (183%), restoranuose (154%), drabužių (119%) ir baldų parduotuvėse (71%).
„Šios kategorijos buvo ypatingai paveiktos karantino, tad jį panaikinus fiksuotas šuolis. Be to, pradėjus augti kainoms, lietuviai suskubo įsigyti didesnes prekes, tokias kaip baldai, mažesnėmis kainomis svetur, kas, deja, dar labiau įsuko infliaciją“, – sako ekspertas.
Šiemet gyventojai taip pat gerokai daugiau išleidžia degalams (52%), remonto prekėms (45%), odontologams (40%), automobilių detalėms (39%) bei vaistinėse ir elektronikos parduotuvėse (27%). Maistui išleidžiama apie 15% daugiau.
Labiausiai (28%) mažėjo išlaidos kurjerių paslaugoms. 18% smuko ir išlaidos mažesnėse specializuotose parduotuvėse.
Dažniau važiuoja į Lenkiją
Lietuviai nepamiršo ir Lenkijos. Pas kaimynus – vis dar pigiau, tad auga tiek atsiskaitymų dažnumas, tiek išleidžiamos sumos. Šiaulių banko duomenimis, per pirmus penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, mokėjimų skaičius fizinėse vietose Lenkijoje išaugo 27%, o išleidžiama suma 88%. Tuo metu Lietuvoje atsiskaitymų skaičius išaugo 27%, o išlaidų suma 38%.
„Lenkijoje kainos taip pat auga, nepaisant vyriausybės priemonių jas stabdyti. Visgi infliacija ten mažesnė nei Lietuvoje. 12-os mėnesių infliacija Lenkijoje gegužę siekė 13,9 proc. Maisto produktai brango 13,5%, energija 31,4%. Tuo metu Lietuvoje atitinkamai 18,5% ir 38 proc. Be to, į Lenkiją važiuoti apsipirkti vis dar apsimoka dėl palankaus valiutos kurso. Jeigu šalies kaimynės vyriausybės infliacijos stabdymo priemonės bus pratęstos, o energijos ir žaliavų kainos išliks stabilios, kainos neturėtų ženkliai pasikeisti“, – dėsto A. Kamarauskas.
Laiko daugiau grynųjų
Ekspertas pastebi, kad prasidėjus karui Ukrainoje žmonės ėmė grynintis daugiau pinigų. Grynųjų poreikis per trumpą laiką išaugo 4-5 kartus. Bet jis stabilizavosi per 3 savaites ir dabar yra 28% mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.
Dar vienas pokytis, pasak A. Kamarausko, yra didesni negu pernai likučiai gyventojų sąskaitose.
„Jie buvo šiek tiek sumažėję prasidėjus karui Ukrainoje, bet greitai grįžo į anksčiau buvusį lygį. Dauguma, visgi, linkę taupyti ir neišleisti visų gaunamų pajamų, ypatingai artėjant neapibrėžtumo ir šaltojo sezono laikotarpiui, kuris gali būti sudėtingas finansine prasme dėl brangstančių energetinių resursų“, – konstatuoja A. Kamarauskas.
