Tokių elektroninių parduotuvių yra daugybė, o kokiose iš jų lietuviai išleidžia daugiausia pinigų?
Dominuoja kiniškos parduotuvės
Sužinoti iš pačių parduotuvių, kiek tautiečiai jose išleidžia pinigų, – gana keblu.
Tačiau tokią apytikrę informaciją galima numanyti įvertinus tai, kiek pridėtinės vertės mokesčio (PVM) jos perveda Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Ši informacija vieša, o apsipirkdami PVM moka visi galutiniai pirkėjai.
Taigi, kaip naujienų portalą tv3.lt informavo inspekcija, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius daugiausia PVM Lietuvoje sumokėjo el. parduotuvę „Temu“ valdanti „Whaleco Technology Limited“, registruota Airijoje. Jos sumokėti 16,6 mln. eurų gali reikšti, kad pardavimai pirkėjams per šį laiką viršijo 95 mln. eurų.
Kitą kinišką parduotuvę „Aliexpress“ valdanti „Alibaba.com Singapore E-Commerce Private Limited“, kuri yra registruota Nyderlanduose, sumokėjo 8,7 mln. eurų PVM. Taigi jos apyvarta gali viršyti 50 mln. eurų.
Tarp didžiausią apyvartą Lietuvoje pasiekusių el. parduotuvių yra ir dar viena kiniška platforma „Shein“. Ją valdanti Airijoje registruota bendrovė „Infinite Styles Services Co Limited“ deklaravo virš 5,7 mln. eurų PVM. Tad galima numanyti, kad ji lietuviams pardavė prekių už maždaug 33 mln. eurų.
Be kita ko, lietuviai nemažai išleidžia ir pirkdami (per atstovybes Europoje) iš JAV kompanijų „Google“, „Apple“, „Netflix“. Tarp tokių įmonių yra ir kompiuterinių žaidimų bendrovė „Valve Corporation“, bene geriausiai žinoma dėl žaidimo „Counter Strike“.
Registruojasi vienoje šalyje, veikia visose
Kaip paaiškino VMI, tam, kad būtų paprasčiau sumokėti PVM kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse nuo 2021 m. visoje bendrijoje e-prekybai ir e. paslaugoms yra taikoma vieno langelio schema OSS (angl. One Stop Shop).
Registruotis OSS sistemoje privaloma tada, kai kitoje valstybėje narėje įsikūrusios e. parduotuvės bendra parduotų prekių ar paslaugų vertė viršija 10 tūkst. eurų.
Prekių pardavėjai ar paslaugų teikėjai registruojasi OSS toje valstybėje narėje, kurioje turi nuolatinį padalinį ar yra įsikūrę.
Šiuo atveju, e. parduotuvės, įsiregistravusios OSS, nuo lietuviams parduotų prekių ir suteiktų paslaugų turi apskaičiuoti „lietuvišką“ PVM ir jį sumokėti Lietuvai.
Neįsiregistravus OSS sistemoje tokioms e. parduotuvėms atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojomis Lietuvoje.
Pavyzdžiui, Vokietijoje įsisteigusi įmonė nuotolinės prekybos būdu tiekia sporto prekes į kitas ES valstybes nares, įskaitant ir Lietuvą.
Jeigu į visas ES valstybes nares patiektų prekių vertė (neįskaitant PVM) neviršys 10 tūkst. eurų, Vokietijos pardavėjas prievoles atliks Vokietijoje pagal joje galiojančius teises aktus.
Jeigu tokia riba bus viršyta, Vokietijos pardavėjas parduodamas prekę Lietuvoje įsikūrusiems neapmokestintiems asmenims taikys Lietuvos PVM ir gali rinktis – registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje ar prievoles atlikti per tos valstybės narės, kurioje yra įsikūręs, OSS sistemą.
Už ES teritorijos ribų įsikūrusios e. parduotuvės, kurios parduoda elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims ir / ar tiekia prekes nuotolinės prekybos būdu, gali registruotis pasirinktos ES valstybės OSS sistemoje, pvz., Lietuvoje, ir taip įvykdyti visas su PVM susijusias prievoles visoms valstybėms narėms.
Be kita ko, užsienio kompanijos, kurios yra internetinių platformų operatorės, teikia duomenis pagal ES direktyvą.
48 Lietuvoje (LT) registruoti platformų operatoriai šiuo metu yra pateikę duomenis už 2023 m. apie 230 479 platformų naudotojus, kurie pernai gavo 195 mln. eurų pajamų.
82 užsienyje (UZ) registruoti platformų operatoriai pateikė duomenis už 2023 m. apie 30 229 platformos naudotojus, kurie pernai gavo 249 mln. eurų pajamų.
