Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Ornitologai skelbia Kaune atidarę didžiausią Baltijos šalyse lesyklą. Žiemoti likę vandens paukščiai šiuo metų laiku lesalo neranda, todėl jais pasirūpinti gali ir žmonės.
Neužšąlančiose Nemuno vietose Kaune, žemiau hidroelektrinės ir Šančiuose, pasak ornitologų, šiemet žiemoti liko daugiau 20 rūšių paukščių. Daugiausiai – gulbės nebylės ir didžiosios antys.
Paukščiams palesinti reikia ne vienos tonos lesalo. Pavyzdžiui, pernai savanoriai vandens paukščiams sumaitino apie 6 tonas grūdų ir duonos gaminių.
„Per dieną 3 maišų (150 kg) reikia būtinai, nes jos alkanos“, – sako savanorė Loreta.
Ornitologai primena, kad vasarą, pavasarį ir rudenį vandens paukščių lesinti negalima. Lesalo jie turi rasti patys. Lesindami paukščius nerekomenduojamu laiku žmonės daro meškos paslaugą – įpratę prie patogumų paukščiai neišskrenda. Užklupus žiemai gamtoje nėra maisto, o ir patys žmonės juos lesina mažiau, todėl šaltuoju metų laikų paukščius lesinti būtina.
„Šioms gulbėms priklausomai nuo žiemos šaltumo, nuo oro temperatūros reikia nuo 500 iki 800 gramų pašaro per dieną, geriausiai tinka kviečiai, miežiai įvairūs kepiniai, kuriuose yra visokiausių priedų kuo natūralesnių, visiškai netinka rugiai, juoda duona ir nereiktų nešti bandelių, nes nuo to paukščiai gali tik susirgti“, – rekomenduoja ornitologas Mantas Karlonas.
Iš viso Nemune ties kaunu žiemoja per tūkstantį paukščių: beveik 500 gulbių, antra tiek ar daugiau ančių. Sparnuočių būryje matosi ir retesnių paukščių – tarp gulbių nebylių drąsiai sukiojasi mažoji gulbė, pastebima ir žąsų.
Lesalo paukščiams dovanoja dosnūs ūkininkai ir verslininkai, tačiau jo vis tiek trūksta. Trūksta ir savanorių, galinčių maitinti ir stebėti paukščius. Ornitologai kviečia padėti kas kuo gali.
