„Nuo 2014 metų vidurio, kai strategija buvo patvirtinta, makroekonominė situacija pasikeitė ir pasikeitimai yra reikšmingi, situacija yra kita. Dėl to neatmetame galimybės peržiūrėti tą strategiją, nes gali reikėti naujo požiūrio į ekonominę situaciją ir strategiją gali reikėti koreguoti“, - spaudos konferencijoje Varšuvoje ketvirtadienį sakė „Orlen“ vadovas.
„Iš tikrųjų, Mažeikiai („Orlen Lietuva“ - BNS) 2015 metais pasiekė fantastiškų rezultatų: 300 mln. JAV dolerių rezultatas (grynasis pelnas - BNS) per metus. Čia veikia makroekonominės aplinkybės. Žinoma, jeigu naftos perdirbimo marža kris, grįšime prie Mažeikių klausimo, tačiau turiu viltį, kad to trumpalaikėje perspektyvoje nenutiks ir maržos gerai laikysis“, - spaudos konferencijoje sakė „Orlen“ viceprezidentas ir finansų vadovas Slawomiras Jedrzejczykas (Slavomiras Jedžeičikas).
Paklaustas, ar „Orlen“ domina plėtra Lietuvoje, įsigyjant Rusijos kapitalo „Lukoil Baltijos“ degalines, S.Jedrzejczykas sakė, kad jų pardavimo procesas šiuo metu nevyksta, be to, koncernas prioritetinėmis rinkomis plėtrai laiko ne Lietuvą, o Lenkiją, Čekiją ir Vokietiją.
„Lietuvos rinka yra maža, ir tai nėra mūsų prioritetas plėtrai. Aišku, esmė yra kaina ir jeigu ji būtų labai patraukli, galėtume pokalbius pradėti, tačiau aš negirdžiu, kad „Lukoil“ būtų oficialiai pradėjęs, pristatęs pardavimo procesą, ieškant jo dalyvių. Pirmiausiai nėra tokio pasiūlymo rinkoje iš to, ką aš suprantu“, - sakė „Orlen“ viceprezidentas.
Pasak jo, „Orlen Lietuva“ laimi ir dėl to, kad Baltijos jūros regione esama diversifikacijos - auga alternatyvios naftos ir mažėja rusiškos žaliavos paklausa.
W.Jasinskis teigė negalintis atsakyti, kaip koncernas gali plėstis užsienio rinkose ir kur nukreips investicijas.
„Orlen“ šiemet sudarė du didelius susitarimus dėl žaliavos tiekimo su Rusijos „Rosneft“ ir „Tatneft“. Pasak S.Jedrzejczyko, pirkdama žaliavą grupė vertina tiek ilgalaikių, tiek momentinių sandorių sąlygas ir sumuoja savo gamyklos Plocke ir Mažeikių įmonės pajėgumus, kurie per metus yra atitinkamai 15 mln. tonų ir 10 mln. tonų.
Jis teigė, kad grupė iš Rusijos atstovų gavo geras komercines sąlygas, tačiau jų neatskleidė.
„Orlen“ 2016-2019 metais iš „Rosneft“ įsigis 26 mlrd. zlotų vertės 18-25,2 mln. tonų naftos, dalis jos bus patiekta per Gdansko ir Būtingės terminalus, taip pat sudarė apie 7,4 mlrd. zlotų vertės kontraktą su Rusijos koncerno „Tatneft“ antrine įmone Šveicarijoje „Tatneft Europe“, pagal kurią 2016-2018 metais „Družba“ naftotiekiu į „Orlen“ gamyklą Plocke bus perpumpuota 3,6-7,2 mln. tonų naftos.
2014 metų liepą paskelbtoje 2014-2017 metų „Orlen“ strategijoje nurodoma, jog blogiausias metas laukia ketvirtąjį 2014 metų ir pirmąjį 2015 metų ketvirtį. Koncernas tuomet neatmetė laikino „Orlen Lietuvos“ sustabdymo tikimybės.
„Orlen“ ne kartą kritikavo nepalankią logistiką Lietuvoje, santykius su „Lietuvos geležinkeliais“ sprendžia teismuose, taip pat paprašė Europos Komisijos dėmesio galimam geležinkelio ruožo į Latvijos Rengę atstatymui, tačiau laikantis gana aukštai perdirbimo maržai, „Orlen Lietuvos“ rezultatai pastaruoju metu yra geri.
Po nuostolingų 2014-ųjų, didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ pernai uždirbo grynojo pelno - jis siekė 237 mln. JAV dolerių (217 mln. eurų). Vien ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos bendrovės grynasis pelnas buvo 43 mln. JAV dolerių (39 mln. eurų).
2014 metais „Orlen Lietuva“ patyrė 119 mln. JAV dolerių (109 mln. eurų) nuostolių, tais metais ketvirtąjį ketvirtį - 68 mln. JAV dolerių (62 mln. eurų).
Pernai „Orlen Lietuva“ perdirbo 8,486 mln. tonų naftos, arba 13 proc. daugiau negu prieš metus, o vien ketvirtąjį ketvirtį - 4 proc. daugiau iki 2,301 mln. tonų.
Lenkijos „Orlen“ valdo 100 proc. „Lietuvos Orlen“ akcijų.
