Mąstantieji apie garbią senatvę renkasi vieną iš galimų būdų jai užtikrinti – pasitikėti valstybine pensija ir kaupti tik „Sodroje“ ar investuoti į II pakopos privačius pensijų fondus ir uždarbiu prisidėti prie didesnės senatvės pensijos. Nuo balandžio gyventojai pasveria galimybes sutaupyti, tiesa, neaišku, ar geriausias pensijų skaičiuoklės scenarijus nėra surežisuotas.
Nors plačiai aptarinėjami privačių pensijų kaupimo fondų privalumai, „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai išskiria atvejus, kai papildomai taupyti jau neverta – verčiau pasitikėti valstybės parama senjorams, kuri esą galėtų būti ir didesnė, jei valstybė remtų kaupimą ne tik privačiuose fonduose, bet ir „Sodroje“.
Ekonomistas ir sociologas profesorius Romas Lazutka abejoja pernelyg optimistinėmis pensijų skaičiuoklės prielaidomis – numatytas 4 proc. vidutinio atlyginimo augimas, o kapitalo grąža blogiausiu atveju – 5,5 proc. Taip skaičiuojant privačių fondų nauda būsimiems pensininkams didesnė. R. Lazutka svarsto, kad reikėjo trijų tipų scenarijaus – vidutinio, kai kapitalo grąža sutampa su atlyginimo augimu, optimistinio, kai ji didesnė, ir pesimistinio, kurio grąža būtų mažesnė už atlyginimo augimą. Negana to, jis svarsto apie galimą papildomai nekaupiančiųjų diskriminaciją, kurie, tarkime, negalėtų mokėti papildomų įmokų „Sodrai“.
„Skaičiuoklės prielaidose iš anksto įdiegtas tik vienos sistemos pranašumas, nors niekas nežino, ar algos augs 4 proc., ar kapitalo grąža bus 4,5, ar 6 proc. Kai šiuos dydžius parenka valstybinė institucija, o ne privati bendrovė, matyt, ji irgi reklamuoja vieną sistemą, – aiškina socialinių mokslų daktaras. – Kita vertus, jei žmogus nusprendžia 2 proc. nuo uždarbio mokėti papildomai į privatų pensijų fondą, valstybė jam prideda įmoką iš biudžeto, bet jei jis norėtų papildomai mokėti 2 proc. „Sodrai“, valstybė neleidžia ir nieko neprideda, nors mėgstama kalbėti apie konkurenciją tarp privataus ir valstybinio sektoriaus. Gali būti, kad žmogus nepasitikės numatytomis prielaidomis ir manys, kad kapitalo grąža bus 4 proc., o atlyginimo augimas 4,5 proc. Tokiu atveju jam naudingiau būtų mokėti „Sodrai“, nors lėšos liktų ten. Gyventojui sulaukus pensijos, jas atskaičiuotų iš dirbančių žmonių, bet jo įgytos teisės būtų didesnės.“
Pašnekovas įsitikinęs, kad didinant papildomas įmokas į pensijų fondus turėtų augti ir pensijos, vis dėlto tokia galimybė negarantuojama. Įmokas valstybės biudžetui ir „Sodrai“ moka ir nekaupiantieji papildomai, tačiau jų pinigai paskirstomi dalyvaujantiems II pakopos pensijų fonduose. „Būtų gražu gerbti privačią nuosavybę ir rinkos ekonomiką, o valstybė tiesiog sumažintų gyventojų pajamų mokestį (GPM) 2 proc., „Sodros“ įmoką ir grąžintų tiems žmonėms. Pensijos privačios, todėl jei valstybė mano, kad reikia užtikrinti tam tikro dydžio pensijas, privačios įmonės neįsipareigoja garantuoti, jei nori, kad žmonės atsidėtų pensijas senatvei, tai turėtų būti užtikrinta per „Sodrą“, – dėsto jis.
I pakopa – „Sodros“ pensija: gaunantiems itin nedideles pajamas arba 50–55 metų amžiaus gyventojams, iki šiol nekaupusiems privačiuose fonduose.
Jei pensija jau ne už kalnų, likus keleriems metams pradėti taupyti privačiuose pensijų kaupimo fonduose neverta. Vis dėlto pamatuoti, ką gyventojas gautų iš pensijų fondų, o ko netektų „Sodroje“ – sunku. „Jeigu gyventojas jau yra pensijų fondo dalyvis, nežinau, ar bus naudos iš blaškymosi pastaruosius metus kaupus pensiją, o likus porai metų iš pensijų fondo bėgti. Tiek vienu, tiek kitu atveju nematau aiškios naudos“, – svarsto „Finastos“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė.
Ekonomistės teigimu, pasikliaunantieji tik „Sodros“ pensija, senatvės gerovę atiduoda į šalies rankas – koks bus ekonomikos augimas, demografinė situacija. Investuojantieji į II pakopos privačius pensijų fondus pasikliauja platesnėmis rinkomis ir, ko gero, greičiau augančiomis ekonomikomis. „Negali žinoti, kas bus po 20 ar 30 metų, galbūt keisis visa pasaulio ekonomikos struktūra, bus sparčiau augančių šalių nei Lietuva, ir pensijų fondai, nukreipdami lėšas į augančias sritis, turi šansų suteikti didesnę grąžą. Tokia tikimybė lygi 50 proc., nes ateitis neapibrėžta – vieno atsisakai dėl kito, bet naudą ir netektis įvertinti sunku“, – samprotauja ekonomistė.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas svarsto, kad likus 10 metų iki pensijos iki šiol papildomai netaupiusiems žmonėms mažai tikėtina sukaupti reikšmingą sumą privačiuose fonduose, nebent pradėtų taupyti kelis kartus vidutinį darbo užmokestį (VDU) viršijančias pajamas gaunantys gyventojai. Daugeliu atvejų esą geriau likti prie valstybinio socialinio draudimo pensijos. Tarp „Sodros“ pensijų gavėjų patenka ir jaunesni, mažas pajamas gaunantys gyventojai, nors tokias pajamas gaunančiųjų kaupimas skatinamas, įmokos, pervedamos į pensijų fondus, lieka nedidelės. Todėl pašnekovas siūlo įvertinti, ar tie maži pinigai nėra vertingesni dar iki pensijos.
„Pensijų reformos struktūra modeliuota taip, kad mažiausiai uždirbantiesiems labiausiai apsimoka kaupti papildomai, jei šie ryšis papildomoms įmokoms, gaus santykinai didžiausią subsidiją: gaunančiam vidutinį ar mažesnį darbo užmokestį subsidija bus reikšminga, o pensijų skaičiuoklės nauda akivaizdi. Tačiau iškyla kita problema – papildomi litai, kuriuos reikia kaupti, skirtingas pajamas gaunantiems žmonėms ne vienodai brangūs. Uždirbančiam minimalią algą atidėti 10 litų vertės įmoką gali būti sunkiau nei gaunančiam 10 tūkst. litų atidėti 100 litų“, – aiškina M. Kalesinskas.
II pakopa – privatūs pensijų fondai: nepriklauso nuo gaunamų pajamų, pradėti kaupti galima likus 40, 25 ar 20 metų iki pensijos.
Vis dėlto, M. Kalesinsko teigimu, jei ir mažas pajamas gaunantys gyventojai gali subalansuoti biudžetą, kad dalį savo uždarbio skirtų kaupti papildomai, dėl didelės subsidijos verta pasiryžti net ir gaunantiesiems minimalias pajamas. „Įmokos pervedimo ir gaunamos subsidijos poveikis ryškus, ypač jauniems žmonėms, kuriems vienareikšmiškai rekomenduotina kaupti. Jų gyvenimas prieš akis, taigi, pajamos, tikėtina, augs. Žinoma, kiekviena situacija individuali, bet pajamų didėjimo scenarijus – klasikinis“, – aiškina jis.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas įsitikinęs, kad iki pensijos likus 25 ar 20 metų, santaupas fonduose galima investuoti į rizikingesnius aktyvus, o per ilgą laiką uždirbti didesnę grąžą.
R. Medaiskytė tvirtina, kad pasikliauti dviem skirtingomis kaupimo senatvei schemomis kur kas naudingiau. Valstybinė „Sodros“ pensiją, kuri, ekonomistės nuomone, bus visada, kritiniu atveju, galėtų būti pašalpos dydžio, bazinė senatvės pensija. „Žinoma, jei uždirbi mažai, II pakopoje nesukaupsi tiek, kiek uždirbantis daug, bet tokiu atveju gausi mažesnę pensiją ir iš „Sodros“ nei tas, kuris mokėjo didesnius mokesčius. Mano nuomone, kaupti II pakopoje, gali būti naudinga tiek vieniems, tiek kitiems, nes tai bus tam tikras pajamų šaltinių diversifikavimas ateityje“, – komentuoja ji.
Ekonomistė sako, kad apsisprendus pradėti kaupti privačiuose fonduose reikia tinkamai įvertinti fondo riziką, o jo pasirinkimą esą lemia ir žmogaus charakteris. Linkusiems rizikuoti arba jaunesniems tinka akcijų fondai: dėl svyravimų akcijų rinkose ir didesnės rizikos, didesnė tikimybė pralošti, bet kartu ir gauti didesnę grąžą. „Jei žmogui labiau norisi žvirblio rankoje, nei erelio danguje, jis yra vyresnis, konservatyvus, geriau rinktis ne akcijų, o į obligacijas investuojančius fondus. Obligacijoms būdingi mažesni svyravimai nei akcijoms, investuoti į jas saugiau: mažesnė nuvertėjimo, pensijų fondo vertės sumažėjimo rizika“, – pataria „Finastos“ atstovė.
Senatvės pensija Lietuvoje
Lietuvoje senatvės pensiją gauna 601 tūkst. šalies gyventojų, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis jos dydis – 814 litų. Nuo 2013 m. moterims senatvės pensijos skiriamos, kai joms sukanka 60 metų ir 8 mėnesiai, o vyrams – sulaukus 62 metų ir 10 mėnesių. Kad būtų mokama pensija, asmenys privalo turėti minimalų 15 metų stažą. Nuo 2014 m. „Sodra“ į sutartis sudariusių žmonių pensijų fondus perves 2 proc. draudimo įmokas. Gyventojai galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Sausio mėnesį „Sodros“ deficitas siekė 318 mln. litų, 34 mln. litų mažiau nei praėjusiais metais.
