„Ekonomika.lt“ primena, kad APL indeksui viršijus 50 reikšmę, galima fiksuoti plėtrą – reikšmei esant mažesnei nei 50 reikšmei galima kalbėti apie ūkio traukimąsi.
Optimizmo nestokoja
LPK sudaryto pramonės lūkesčių indeksas rodo, kad šalies gamintojai gyvena augimo nuotaikomis. Geriausiai nusiteikę medienos ir baldų pramonės įmonių vadovai – šio sektoriaus indekso įvertis siekė net 86. Optimizmo nestokojo ir ir metalų, mašinų ir įrenginių pramonės atstovai (80) bei elektronikos pramonės atstovai (73).
„Vis dėlto nerekomenduotume pervertini gamybos prognozių – gamintojai turi nemažą žaliavų rezervą, todėl mažiau jaudinasi dėl galimo šių pabrangimo, kuriam ir yra ruošiamasi“, – pridūrė A. Izgorodinas.
Pasak jo, užsakymų lygio ir pagamintos produkcijos kiekio vertinimas rodo, kad galima tikėtis nuosaikaus gamybos augimo.
Eksporto variklį suks ES
Analizuodamas Lietuvos gamintojų eksporto lūkesčius, A. Izgorodinas pasakojo, kad optimizmo netrūksta ir šiame sektoriuje. Priduriama, kad šiemet galima tikėtis pokyčių eksporto struktūroje.
Analitiko teigimu, pastaruosius kelis metus eksporto augimą daugiausia lėmė plėtra Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinkose. „Per paskutinius penkis metus NVS regiono indėlis į Lietuvos eksportą padidėjo nuo 23 proc. 2009 metais iki 32 proc. pernai“, – aiškino analitikas.
Pastarasis pridūrė, kad šiais metais NVS indėlis į Lietuvos eksporto augimą turėtų susilpnėti, tačiau šį silpnėjimą kompensuos atsigaunanti ES rinka. Pagrindinė Lietuvos eksporto NVS rinkose mažėjimo priežastis – problemos Rusijos ekonomikoje, kuri Tarptautinio valiutos fondo (TVF) teigimu, geriausiu atveju demonstruos stagnacines tendencijas.
„Negalime atmesti to, kad šiemet Rusijos valdžia imsis griežtų priemonių – šalies bankų sektorius susiduria su problemomis, o investicijų rodikliai išlieka silpni“, – situaciją detalizavo analitikas.
Vis dėlto LPK atstovas pasakojo manąs, kad ES šiemet augs pakankamai sparčiai. „Euro zonos lūkesčių indekso reikšmė šių metų pradžioje pakilo į aukščiausią padėtį per 2,5 metų“, – sakė A. Izgorodinas. Pastarasis pridūrė, kad euro zonos šalyse stabilizuojasi nedarbo lygis, todėl šiemet jau galima tikėtis aktyvesnio naujų darbo vietų kūrimo.
Tai atsilieps ir Lietuvos eksporto augimo struktūrai. „Jei pernai daugiausia prekiavome su Skandinavija, šiemet tikimės augančių prekybos apimčių su Vokietijos ir Prancūzijos rinkomis“, – sakė ekspertas.
LPK manymu, Lietuvai gyvybiškai svarbus augimas Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje, Estijoje ir Latvijoje. „63 proc. Lietuvos eksporto tenka būtent šioms rinkoms“, – aiškino A. Izgorodinas.
Nori Kinijos rinkos
Lietuvos įmonės daug dėmesio skyrė plėtrai, ypač Kinijos rinkoje. „Kol kas prekybos apimtys su Kinija nėra pakankamai didelės, tačiau dedame pastangas, kad mūsų šalies verslas turėtų visas galimybės plėstis vienoje didžiausių pasaulio rinkų“, – pasakojo LPK analitikas.
Šiuo metu tik mažiau nei 1 proc. Lietuvos eksporto tenka Kinijos rinkai. „Tačiau matome potencialo maisto pramonės ir gėrimų prekyboje“, – sakė A. Izgorodinas.
Analitikas taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje laukiama Kinijos investicijų žaliavų žvalgybos sektoriuje, bei infrastruktūriniuose projektuose. „Kinai taip pat reiškia susidomėjimą gaminti prekes Lietuvoje ir žymėti jas „pagaminta ES“ ženklu, bei eksportuoti jas atgal į Kiniją“, – kinų planus pristatė LPK analitikas.