Vyriausybės užsibrėžtas planas 2015 metais tapti svarbiausia paslaugų teikėja Šiaurės Baltijos regione, panašu, kad nėra tik dar viena strategija: verslininkai mato valdžios užmačias, dalis jų jaučia naudą, tačiau, kaip visada, turime kur stengtis.
„Čia daug kas priklauso nuo politinės valios, kuri formuoja impulsą. Valią išgirdome, jaučiame. Taip pat jaučiame tam tikrus žingsnius, tačiau, be abejo, jie dar nepakankami", – sakė Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuvos“ prezidentas Valdas Sutkus.
Jam antrino ir „LAWIN Lideikos, Petrauskų, Valiūno ir partnerių" vadovaujantis partneris, ir „Investuok Lietuvoje" valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas. Anot jo, kad ir kiek visiems būtų atsibodęs „Barclays" ir „Western Union" atėjimo į Lietuvą minėjimas, tai rodo, kad kryptingi Vyriausybės veiksmai duoda aiškių rezultatų. „Didžiosios bendrovės, kurios savo prekių ženklais gali pritraukti ir kitų rinkos dalyvių, pajudėjo į Lietuvą ir tai suteikia vilčių, kad šis procesas vyks toliau", – teigė R. Valiūnas.
Išteklių turime
„Strategic Staff Solutions" direktorius Andrius Francas atkreipė dėmesį, kad didžiausias paslaugų sektoriaus variklis yra žmonės su aukštuoju išsilavinimu, o jų Lietuvoje yra dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos rodiklis, tačiau verta prisiminti, kad kiekybė nebūtinai reiškia kokybę.
„Turime dvi prieštaraujančias žinutes. Kompetencijų ir atitinkamo lygio specialistų mums trūksta, tačiau investuotojai vis dėlto sugeba jų rasti", – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys. Anot jo, lietuviai yra puikūs inžinieriai, medikai, aukštųjų technologijų specialistai, tačiau turime sričių, kur kompetencijos vis dėlto trūksta. Tiesa, tiek valdžios atstovai, tiek verslininkai tikisi, kad šią spragą ištaisys aukštojo mokslo reforma ir ateinančių stambių vardų svari nuomonė koreguojant dabartines studijų programas.
Tačiau vietinės įmonės skundžiasi, kad didžiųjų vardų pritraukimas į šalį su valstybės parama sukuria nelygias konkurencines sąlygas, bet R. Valiūnas sako, kad pritrauktos bendrovės savo paslaugas eksportuoja į užsienį ir vienintelė sritis, kur jos konkuruoja – žmogiškieji ištekliai. „Visi atėjusius paslaugų centrus sugretina, tačiau reikia atskirti, kad jie dirba skirtinguose sektoriuose ir jie visų darbuotojų „nesuvalgys“, nes tarpusavyje nekonkuruoja", – sakė A. Francas.
Reikia eksportuoti
Pasak V. Sutkaus, per ekonominį bumą Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriuje atsirado daug aukšto lygio specialistų, kurių dalis, užklupus sunkmečiui, neteko darbo. „Akivaizdu, kad vidaus rinka auga nepakankamai, kad šie rezervai būtų išnaudoti. Jie šiandien arba turi dirbti mažiau kvalifikuotą darbą, arba reikia plėtoti paslaugų eksportą. Vyriausybė turi tam numatyti konkrečias priemones", – sakė jis.
Su tuo sutiko ir premjeras Andrius Kubilius: „Esame šalia įdomių Rytų kaimynystės rinkų ir turime matyti ne kokias paslaugas Lietuvos viduje vartosime ar ką gero galime sulaukti, bet kiek galime tapti paslaugas eksportuojančia ekonomika."
Anot D. Kreivio, Lietuvos rinka yra visiškai mažytė, palyginti su galimybėmis, kurių galima pasiekti už šalies sienų.
R. Valiūnas mano, kad Lietuva turėtų koncentruotis į finansinių paslaugų, apskaitos, technologijų ir kitų panašių sektorių paslaugų eksportą.
Rodo kliūtis
Tiesa, siekiant išsikelto tikslo Lietuvai koją pakišti gali netinkama infrastruktūra paslaugų sektoriui.
„Dabar „Barclays" pašnibždomis kalba apie planus plėstis, tačiau jie neturės patalpų kur tai daryti. Kas bus, jei plėsis ir „Western Union", ir dar pritrauksime dešimtį? Leidimas statybai NT bendrovėms užims nuo 2 iki 5 metų, tad manau, kad jie gali nespėti", – sakė R. Valiūnas.
NT plėtros bendrovės „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad viskas pasikeistų, jei pelno perinvestavimas būtų neapmokestinamas.
„Premjeras daug važinėja, kviečia investuotojus, tačiau kur tie rezultatai, kad galėtume pradėti statyti biurus? Perinvestuojamas pelnas Estijoje neapmokestinamas. Tą patį padarykite Lietuvoje ir bendrovės investuos čia", – siūlė jis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas atkreipė dėmesį, kad investuotojus baido itin griežtas Lietuvos darbo kodeksas. „Lietuva garsėja sovietiniu kodeksu, griežtu reglamentavimu, o tai nesuprantama kompanijoms, kurias norima kviestis", – sakė jis.
D. Kreivys sutiko, kad laisvumo reguliuojant darbo santykius reikia, tačiau „žinodamas, per kokius kraujus buvo išgimdyti esami pataisymai, aš šiandien sunkiai įsivaizduoju, kad mes galėtume per Seimą ir profsąjungas prakišti didesnį liberalizavimą šioje srityje".
Jaučia naudą
„Re&Solution" generalinis direktorius Ričardas Čepas sako, kad, nepaisant trūkumų, užmojai tapti paslaugų centru jau duoda naudą.
„Dalyvavome „Barclays" atėjimo į Lietuvą procese ir šiandien esame įrašyti į pasaulinį tarptautinių tiekėjų sąrašą. Man nebereikia bet kuriam kitam tarptautiniam klientui aiškinti, kad aš ne iš Afrikos, o tiesiog pasigirti, kad esu tame sąraše, ir visi klausimai, kurių būtų keliasdešimt, ir dar penki susitikimai atkrinta", – sakė jis.
R. Čepo bendrovė – vienas iš pavyzdžių, kaip paslaugas eksportuoti galima ir be valdžios pagalbos. „Susijungę su didele Švedijos bendrove nusprendėme perkelti buhalterijos departamentą, kurį sudaro apie 100 žmonių, į Lietuvą. Bus samdomi vietos žmonės, kurie dirbs su Skandinavijos įmonėmis ir teiks paslaugas eksportuodami, o mokesčius mokėsime Lietuvoje", – teigė jis.
R. Čepas sako, kad konkurencinės sąlygos Lietuvoje yra vienodos, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, ir laimi tie, kurie labiau nori, o tai pasiekti galima tik bendradarbiaujant verslininkams ir politikams.
FAKTAI:
D. Kreivys žada, kad iki 2015 m. Vilniuje bus 20 paslaugų centrų, Kaune – 15, o Klaipėdoje – 10.
Paslaugų sektorius Lietuvoje, neįskaitant statybų, finansinio ir viešojo sektoriaus, sukuria 50 proc. šalies BVP.
Šiame sektoriuje dirba apie 50 proc. visų užimtųjų: antrąjį šių metų ketvirtį jame veikė per 45 tūkst. bendrovių ir dirbo 471,6 tūkst. žmonių.
NUOMONĖS:
Advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ vadovas ir partneris Rolandas Valiūnas:
Vyriausybė turi labai ambicingų tikslų: šiandien vienam gyventojui tenka per 9 tūkst. investicijų, 2015-aisiais tikimasi, kad bus 18 tūkst., o 2020 metais – 40 tūkst. Verta atsiminti, kad į užsienį eksportuojamos paslaugos nepritraukia daug investicijų.
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė:
Naudinga koncentruotis į aukštąsias technologijas. Turime nemažai perlų, tačiau negalima užmiršti vadinamųjų žemos pridėtinės vertės sektorių, kurie neabejotinai įneša didžiausią mokesčių ir BVP pyrago dalį.
Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva prezidentas Valdas Sutkus:
Vyriausybė veikia užsidariusi nuo verslo, nepakanka bendradarbiavimo su verslo asociacijomis, todėl ji dirba fragmentiškai. Be abejo, reikia pirmosios kregždės, jų turime, todėl galime tikėtis, kad procesas įsibėgės.
- Martynas Pasiliauskas
