Be jokios abejonės kompanija „Google“ yra laikoma vienu trokštamiausių darbdavių pasaulyje. Visgi ar tai negali tapti dviašmeniu kardu? Juk tik nedidelė dalis gali gauti darbą ir keliauti į JAV, Kaliforniją, o likusieji turi susitaikyti su tuo, kad jų darbdavys toli gražu savo kultūra neprilygsta technologijų milžinei.
„Google“ įkūrė studentai, kurie net nežinojo, kaip turi atrodyti kompanijos aplinka. Jie pasirinko liberalų požiūrį, todėl bendrovės aplinka yra lanksti ir patraukli darbuotojams. Įdomiausia, kad „Google“ tapo pavyzdžiu kitoms kompanijoms, todėl šios bando pritaikyti šiuos principus savo aplinkoje. Ir tai yra nuostabu. Esu matęs kompanijų, kuriuos žengia dar toliau. Pavyzdžiui, mes „Google“ neturime neribotų atostogų politikos, kuri veikia „Virgin“ kompanijoje. Manau, kad kiekviena bendrovė dabar stengiasi savaip ir labai svarbu atsiriboti nuo idėjos, kad „Google“ yra vienintelė kompanija, kuri gali pasiūlyti visiškai inovatyvią darbo vietą. Dabar daugelis yra lankstūs darbuotojų atžvilgiu, kad šie būtų sėkmingi. Europoje veikia tokie startuoliai kaip „Spotify“ ar kiti, todėl „Google“ nėra vienintelis darbdavys, į kurį reikėtų lygiuotis.
Šiandien galima pastebėti, kad žmonės žūtbūt stengiasi gauti darbą arba tapti profesionalais. Tačiau tik maža dalis daro, tai kas jiems patinka. Ką apie tai manote?
Visiškai su tuo sutinku. Matau žmonių, kurie nedega aistra savo turimam darbui. Jei nemanysime, kad iš tikro aukojame savo laiką, tol nesistengsime išlaisvinti savyje esančio genijaus. Mes visi esame dėl kažko užsidegę, bet turime ribotą laiką, todėl labai svarbu neužstrigti darbe, kuris neleidžia išpildyti savo potencialo, nors suteikia galimybę mokėti sąskaitas. Drąsinu visus užduoti klausimą: jei būsiu atleistas šiandien – ar pretenduočiau į tą patį darbą rytoj? Tai yra labai hipotetinis klausimas, nes tokia situacija beveik neįmanoma. Jei atsakymas yra „ne“, tuomet tai gali būti labai aiškus ženklas, kad darote tikrai ne tai, ką norėtumėte.
Vilnius yra pripažintas kaip geriausias miestas Vidurio ir Rytų Europoje steigti paslaugų centrus. Čia veikia didelių užsienio kompanijų skambučių ar techninio aptarnavimo centrai. Esu girdėjęs iš ne vieno darbuotojo, kad darbas yra monotoniškas ir nuobodus, tačiau jo nemeta, nes nei vienas Lietuvos darbdavys nemokėtų tokio atlyginimo. Kaip pakomentuotumėte tokią situaciją?
Tokia situacija yra vadiname pinigų spąstais ir greičiausiai jie į juos ir pateko. Aš galiausiai atsidūriau darbe, kurį labai mėgstu. Tačiau kartais savęs paklausiu, ar keisčiau darbą, jei kažkas pasiūlytų daugiau pinigų? Ne. Kita vertus, jei nedirbi to, kas tau patinka, bet randi tokią veiklą už mažiau pinigų – greičiausiai reikėtų jos imtis. Norėdamas tapti sėkmingu – turi daryti tai, ką labai mėgsti. Ir tai yra tik pradžia – būk sėkmingas, plėskis, būk dar sėkmingesnis, gauk paaukštinimą ir uždirbk daugiau pinigų. Šansai uždirbti daugiau pinigų yra aukštesni, kai užsiimi mėgstama veikla. Nemylimas darbas neša didelius pinigus tik trumpuoju laikotarpiu.
Ar darbdavys gali kažką pakeisti, jei darbuotojas užduotis atlieka tik vardan konkurencingo atlyginimo?
Nenoriu būti perdėm idealistiškas, bet manau, kad pasaulyje yra nemažai monotoniškų, bet gerai apmokamų darbų, kurie nepateikia daug iššūkių. Visada atsiras žmonių atliekančių šį darbą. Tokiu atveju iš darbdavio pusės atsiranda personalo išlaikymo problema, kai yra investuojama į darbuotojo mokymą ir jis palieka darbą. Todėl labai svarbu galvoti apie darbuotojų aplinką, kuri sumažintų norą palikti darbą. Ateityje reikia daugiau galvoti ne apie tokią terpę, kur personalas lieka dėl didelio užmokesčio, bet dėl aplinkos, kurioje gera būti ir tobulėti. Žmonės bet kokiu atveju greičiausiai paliks savo darbą. Dėl to darbdaviai turi užtikrinti, kad savo darbuotojams duoda geriausia, ką gali duoti. Tokiu atveju jie liks kiek įmanoma ilgiau, nes šiame pasaulyje nereaku, kad darbuotojas tame pačiame darbe liks visą gyvenimą. Vis dažniau žmonės pasirenka būti savo pačių vadovais.
Kodėl žmonės nusprendžia dirbti savarankiškai?
Tai nulemia laisvė ir galimybė savarankiškai planuoti savo laiką. Manau, kad tai priklauso nuo asmenybės. Aš pats po truputį pradedu galvoti, ar galėčiau dirbti savarankiškai. Tačiau ne visi yra tokie, nes reikia tam tikro laiko tarpo, įgūdžių ir pasirinkimų, kad galėtum dirbti nepriklausomai. Tuo tarpu darbas kompanijoje leidžia susipažinti su jos kultūra ir išnaudoti visas korporatyvines privilegijas.
Tuomet kodėl žmonės bijo tapti savo pačių vadovais?
Šis dalykas yra rizikingas. Darbo aplinka siūlo komfortą ir saugumą, todėl turi atsisakyti šių dalykų, jei nori dirbti savarankiškai ir įgyvendinti savo idėjas. Visgi aš tikiu, jei atsiduodi dalykui, kuriuo tiki, finansinė ir profesinė sėkmė tikrai ateis. Jei eini išvien su aistra savo pasirinkimui – esi nesustabdomas. Tokiu atveju rizika tikrai nebus baisi.
