„Tokie ekonominės aplinkos pasikeitimai, kaip šiemet ūgtelėjęs minimalus darbo užmokestis, kitąmet įsigaliosiantys neapmokestinamo pajamų dydžio pokyčiai, žema palūkanų norma, auganti tikimybė įsivesti eurą bei teigiamos tendencijos darbo rinkoje sudaro prielaidas didesniam namų ūkių vartojimui 2014-aisiais. Tačiau spalio 31-ąją minima pasaulinė taupymo diena – puiki proga priminti apie taupymo svarbą, kurią Lietuvos gyventojai linkę ignoruoti, teikdami pirmenybę ne kaupimui, o vartojimui“, − komentuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Tai patvirtina praėjusiais metais „Swedbank“ atlikto Lietuvos namų ūkių finansinio elgesio tyrimo rezultatai, demonstruojantys, jog, didėjant namų ūkio pajamų dydžiui, kuris tenka vienam namų ūkio nariui, taupymo svarba mažėja. Apklausos duomenimis, Lietuvoje piniginių santaupų neturėjo 37 proc. apklaustų namų ūkių. Palyginus su kitomis ES šalimis[1], taupymo norma Lietuvoje, siekianti 1.2 proc., yra viena mažiausių (ES vidurkis siekia daugiau nei 11 proc.). Tiesa, latviai į kaupimą žiūri dar atsainiau ir išleidžia viską, ką gauna, o jų taupymo norma – neigiama. Tačiau, pavyzdžiui, estų taupymo norma už lietuvių didesnė beveik penkis kartus (5.6 proc.).
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė pastebi, kad taupymas nėra tik recesijos laikotarpio atributas, veikiau priešingai – vienas svarbiausių jo tikslų yra pasiruošimas ekonomikos nuosmukio laikotarpiams. Tačiau, kaip rodo tyrimai, „juodai dienai“ Lietuvos gyventojai nėra pakankamai pasiruošę – tik 11 proc. santaupų turinčiųjų namų ūkių turi sukaupę sumą, kurios dydis viršija 3-6 mėnesių pajamas.
Pasak O. Bložienės, santaupos – tai ne tik finansinė apsauga sunkiu gyvenimo laikotarpiu, bet ir prevencinė priemonė prieš neracionalų skolinimąsi, o pastarasis, kad ir kaip paradoksalu, labiau pastebimas augant pajamoms. „Swedbank“ Lietuvos namų ūkio finansinio tyrimo duomenimis, gyventojai skolinasi net kasdienėms išlaidoms, nedideles sumas, užuot jas sutaupę - 57 proc. namų ūkių, ėmusių greitąjį kreditą praėjusiais metais, pinigus išleido kasdienėms reikmėms. Dar 13 proc. namų ūkių skolintas lėšas naudojo kelionėms, atostogoms, laisvalaikio užsiėmimams, po 7 proc. – kompiuterių ir vaikiškų prekių pirkimui, 4 proc. pirko buitinius prietaisus ir elektronikos prekes.
„Augant gyventojų pajamoms ir stabilizuojantis namų ūkių finansinei situacijai, svarbu neužmiršti pirmiausia „susimokėti sau“ - dalį pajamų skirti santaupoms formuoti arba proporcingai padidinti atidedamą sumą. Tik išugdžius taupymo įpročius, svarbiausius finansinius tikslus pavyks įgyvendinti nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis“, − apibendrino O.Bložienė.
Apie „Swedbank“ Asmeninių finansų institutą. Institutas yra nepriklausoma „Swedbank" banko dalis. Jo paskirtis – atidžiai stebėti ir tirti gyventojų finansinės situacijos pokyčius bei šviesti visuomenę asmeninių finansų valdymo klausimais. 2009 m. Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje įkurti institutai yra Švedijoje jau nuo 1960 m. veikiančio Asmeninių finansų instituto padaliniai vietinėse rinkose.
