Organizacijos „Foodwatch“ ir „Bloom“ teigė, kad valdžios institucijos turėtų sumažinti leistiną šio sunkiojo metalo kiekį.
„Bloom“ teigė, kad visos 148 atsitiktinai atrinktos tuno skardinės Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, kurias ji ištyrė nepriklausomoje laboratorijoje, „buvo užterštos gyvsidabriu“.
Už vandenynų apsaugą kovojanti organizacija teigė, kad daugiau nei pusėje konservų skardinių gyvsidabrio kiekis buvo didesnis nei maksimalus leistinas kiekis kitose žuvyse – 0,3 mg vienam kilogramui.
„Bloom“ teigimu, šiuo metu leistinas gyvsidabrio kiekis – 1 miligramas kilogramui tunų – buvo nustatytas siekiant užtikrinti, kad „95 proc.“ sugautų tunų būtų parduota.
„Būtent dėl šios priežasties tunui, kuris yra viena iš labiausiai užterštų rūšių, didžiausias leistinas gyvsidabrio kiekis yra tris kartus didesnis nei mažiau užterštoms rūšims“, – teigė ji.
„Bloom“ ir vartotojų teisių gynimo organizacija „Foodwatch“ teigė, kad nėra „sveikatos priežasčių“, kurios pateisintų skirtingus standartus tunams ir kitoms žuvims.
„Gyvsidabris nėra mažiau toksiškas, jei jis suvartojamas su tunu, svarbu tik gyvsidabrio koncentracija“, – sakė organizacija.
Gyvsidabris dažnai plinta su atmosferos nuosėdomis iš anglių elektrinių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jį laiko viena iš 10 didžiausią susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos keliančių medžiagų.
Vandenyne jis susimaišo su bakterijomis ir virsta metilo gyvsidabriu, kuris yra dar toksiškesnis ir, pasak PSO, kelia grėsmę nervų sistemai ir yra neurologinių sutrikimų priežastis.
Grupės teigė, kad Europos Komisija turi sumažinti leistiną gyvsidabrio kiekį tunuose, kad jis būtų toks pat kaip kitų žuvų – 0,3 mg kilogramui.
„Reikalaujame, kad valdžios institucijos sugriežtintų reguliavimą ir nedelsdamos įpareigotų platintojus neparduoti produktų, kurių kiekis viršija didžiausią saugų lygį“, – sakė „Foodwatch“ kampanijos vadovė Camille Dorioz.
