33 kompanijos, 26 akcininkai, 2 klientai ir 3 pasipelnytojai – tokia Lietuvos statistika. Tačiau nei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) asmenys žinomi nėra.
FNTT informuoja, kad „Panama Papers“ pateiktuose pranešimuose yra kalbama apie 33 ofšorines kompanijas, kurios turėjo sąskaitas Ūkio banke. Žiniasklaidoje įvardijama, kad dalis Sergėjaus Rodulgino vykdytų veiklų susiję su šiuo banku. Iš sąskaitų Ūkio banke, milijonai dolerių tekėjo į jo valdomas ofšorines įmones.
„Dėl minėto Ūkio banko veiklos atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 216 str. („Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“ ), 184 str. („Turto iššvaistymas“), 182 str. („Sukčiavimas“), 228 str. („Piktnaudžiavimas“), 297 str. („Tarnybos paslapties atskleidimas) ir 300 str. („Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas). Šiame tyrime įtarimai pareikšti 16 asmenų“, – tv3.lt portalui komentuoja FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė.
„The Irish Times“ internetiniame puslapyje skelbiamame žemėlapyje pavaizduota, kiek slaptų kompanijų įkurta skirtingose pasaulio valstybėse. Pasididinę interaktyvų žemėlapį galite pamatyti ne tik statistiką Lietuvoje, bet ir kitų šalių duomenis. Daugiausia slaptų kompanijų užfiksuota Honkonge.
„Kiek žinau, informaciją prie tų dokumentų turi tik vienas žmogus Lietuvoje. Tai mokesčių inspekcija renka visą viešą informaciją ir bandys gauti visus duomenis, siekiant identifikuoti tuos mokesčių mokėtojus, kurie turėjo ofšorines kompanijas. VMI darys viską ir taikys visas teisines priemones, be abejo ir etines teisines priemones, kad visa informacija, kuri gali būti pateikta, būtų pateikta Lietuvos valstybei“, – sako VMI atstovas spaudai Darius Buta.
Tiriantysis žurnalistas Šarūnas Černiauskas „Žinių radijui“ šiandien atskleidė, kad dokumentuose figūruoja ir lietuvių pavardės, kurie buvo „Mossack Fonseca“ klientais.
„Žodį „afera“ galima naudoti, kai turi įrodymų, kad įvykdyta kažkas nelegalaus. Tokių pėdsakų apie Lietuvos piliečius mes turime, bet tebedirbame su informacija. Kol kas į konkretybes nesileisime. Yra sukčiavimo požymių, ypač, jei naudoji „mokesčių rojus“, kad tavo kapitalas susikrautas, pavyzdžiui, Lietuvoje, būtų apmokestintas kur kas kukliau, nei turėtų būti pagal Lietuvos įstatymus. Tai terminas „sukčiavimas“ čia visai tiktų. Lietuvos vardas yra minimas tūkstančiuose dokumentų, kurie nutekėjo iš „Mossack Fonseca“. Bet tikrai didelė dalis tų dokumentų yra bereikšmiai, atsitiktinis Lietuvos paminėjimas. Darbas yra labai didelis, o kai surandi siūlo galą – to darbo dar patrigubėja. Žinomų lietuvių pavardžių jau mačiau ne vieną. Yra žmonių, susijusių su politiką, verslininkų. Pavardžių minėti negaliu“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Š. Černiauskas.
FNTT dėl „Panama Papers“ minimų „ofšorinių“ kompanijų galimų neteisėtų finansinių operacijų atliekama analizė, vertinama surinkta informacija, ar finansinės operacijos nėra susijusios su pinigų plovimu.
Taip pat skaitykite:
Didžiulis dokumentų nutekinimas iš Panamos demaskavo pasaulio turtuolius
Neskuba teisti
Pasak VMI atstovo , kol neišsiaiškino, kurios tai kompanijos ir susiję su jomis asmenys, spręsti apie jų nelegalią veiklą – negalima.
„Šiek tiek ankstyvas periodas dar, mokesčių inspekcija negali spėlioti kas būtų. Vien tai, kad kompanija ar žmogus yra įregistravęs ofšorinę kompaniją, dar nereiškia, kad jis slėpė mokesčius. Tokių kompanijų savininkai yra vertinami aukštesniame rizikos lygyje negu kiti“, – komentuoja D. Buta.
Patikrinimai grėstų ir 26 akcininkams. Pirmiausia įvertinant jų statusą ir funkcijas kompanijoje.
„Jei tai akcininkas, kuris valdo 51 proc. akcijų, priima pagrindinius sprendimus, tai vienas dalykas. Jei yra pasyvusis akcininkas, o Lietuvoje yra labai daug tokių žmonių. Jie investuoja pinigus, turi tam tikrą dalį akcijų, bet nedalyvauja nei valdyme, nei kituose priežiūros komitetuose“, – tv3.lt portalui teigia D. Buta.
Nuo baudų iki kalėjimo
Išsiaiškinus kompanijas bei asmenis, bus tiriama, kokios sumos buvo bandytos nuslėpti. „Priklausys ar tai tik mokesčių vengimas, ar tai yra ir baudžiamasis nusikaltimas – sankcijos gali būti įvairios. Nuo priskaičiuotų mokesčių iki kalėjimo“, – pamini D. Buta.
BK 216 str. nustatyta nusikalstama veika „Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“ yra analogiška nusikalstamai veikai „Pinigų plovimas“, kuri baudžiamąja prasme traktuojama kaip LR BK uždrausta nusikalstama veika.
„Papildomai pažymime, kad minėta nusikalstama veika yra apibrėžta LR BK 216 str. „Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“, kurioje nustatyta maksimali – laisvės atėmimas iki septynerių metų“, – prideda FNTT atstovė.
FNTT kol kas duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečių dalyvavimą vykdant minėtas finansines operacijas ar valdant užsienio įmones negavo.
Tarptautinis tyrimą atliekančių žurnalistų konsorciumas (ICIJ) pilną sąrašą su kompanijos ir pavardėmis ketina atskleisti gegužės pradžioje.
11,5 mln. mokestinių dokumentų, kurie apima ofšorinių kompanijų veiklą nuo 1977 metų iki 2015 metų, analizavo 100 žiniasklaidos grupių visame pasaulyje. Dokumentai išgauti iš Panamoje įsikūrusios teisės paslaugų firmos „Mossack Fonseca“, kuri turi biurus 35 šalyse.
