Finansų ministerijos registruotų pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo metu mokesčių nuo pajamų iš gyvenamųjų patalpų nuomos nemokėjimas yra vienas iš mažiausiai matomų pažeidimų:
„Dėl šios priežasties susidarė situacija, kai dalis nuomotojų nedeklaruoja pajamų, gautų iš turto nuomos, taip išvengdami mokestinių prievolių vykdymo. Nepaisant to, kad šiai sričiai nuolat skiriama daug mokesčius administruojančių institucijų dėmesio, konstatuotina, kad vien tik įprastinės mokesčių administravimo priemonės neduoda galutinio rezultato.“
Taigi siūlomomis įstatymų pataisomis siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviam mokesčių nuo pajamų iš gyvenamųjų patalpų nuomos administravimui.
„Projektų uždavinys – nustatyti, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudarę, esmines šių sutarčių sąlygas pakeitę, taip pat šias sutartis nutraukę asmenys (nuomotojai) nustatyta tvarka privalomai registruotų šiuos faktus Nekilnojamojo turto registre, ir kartu numatyti ir teisinę (administracinę) atsakomybę už šios pareigos nevykdymą ar netinkamą vykdymą“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
Atsakomybę nuomotojams (tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims) siūloma įtvirtinti nauju Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje.
Taigi, už būsimos nuomos sutarčių registravimo tvarkos pažeidimą gyventojams bus skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 400 eurų bauda. Nuomotojų juridinių asmenų vadovams – įspėjimas arba bauda nuo 400 iki 800 eurų.
Už pakartotinį pažeidimą gyventojų lauks baudos iki 800 eurų, o įmonių vadovams – iki 1600 eurų.
Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų gegužės pradžios, o visas nuomos sutartis būtų privalu tinkamai registruoti iki kitų metų rugpjūčio. Tiesa, pataisoms dar turėtų pritarti Seimas.
Kaip keisis būsto nuomos kainos?
„Real Data“ vadovas, nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius atsargiai vertina numatomas pataisas.
„Tikriausiai tie, kas yra šešėlyje, jiems tikriausiai tai nėra labai aktualu. Tokiais atvejais nuomos sutartys arba apskritai nebūna pasirašomos, arba pasirašomos tik tarpusavyje ir niekur nefigūruoja.
Bet iš kitos pusės, galbūt tai yra tam tikras apsunkinimas nuomotojams, nes atsiranda prievolė pasirašius nuomos sutartį ar darant kažkokius pokyčius, keliauti į Registrų centrą ir patirti papildomas išlaidas“, – aiškino ekspertas.
Pasak jo, rinkos skaidrumo prasme, tai galbūt galima laikyti žingsniu į priekį:
„Statistikoje automatiškai atsirastų daugiau duomenų, būtų galima geriau matyti, koks yra realus vaizdas, kokios kainos ir galbūt čia tam tikra prasme ir su šešėliu būtų lengviau kovoti.“
Vis dėlto A. Antanavičius gana atsargiai prognozuoja, kad tai bus efektyvi priemonė kovai su šešėliu. Vien tik nuomos sutarčių registracija esą savaime negarantuoja, kad kova bus efektyvi. Nes visų pirma žmonės turi nusipirkti verslo liudijimus, mokėti mokesčius.
„Atsiradusi grėsmė, kad gali būti paskirta bauda už nuomos sutarties neregistravimą, gali sukurti papildomo spaudimo nelegaliems nuomotojams išeiti iš šešėlio. Manyčiau, kad tai yra teigiamas postūmis nuomos rinkai, kurioje skaidrumo dar tikrai trūksta“, – svarstė pašnekovas.
Jis teigė nesutinkantis su nuomone, kad įsigaliojus naujovei nuomotojai galės permesti kaštus nuomininkams.
„Kad ir kaip norėtų nuomotojai, bet nuomos kainas nustato pasiūlos-paklausos balansas, o ne kažkurios iš pusių pageidavimai. Jei nuomotojai galėtų lengvai permesti išaugusius kaštus, tai reikštų, kad jie gali gauti didesnę nuomos kainą. Tai tokiu atveju ją jau dabar pasiimtų, nelaukdami kaštų išaugimo. Taigi, išaugę kaštai turėtų kristi ant nuomotojų pečių ir tai galbūt kiek sumažins investavimo nuomai patrauklumą
Palies tūkstančius gyventojų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Ieva Valeškaitė kritikavo numatomus įstatymų pakeitimus.
„Nors jų tikslas yra sudaryti teisines prielaidas efektyviam mokesčių nuo pajamų iš gyvenamųjų patalpų nuomos administravimui, nėra aišku, kaip siūlomos nuostatos prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo. Šešėlio gyvenamųjų patalpų nuomos rinkoje priežastis nėra tai, kad nuomos sutartys šiuo metu nėra registruojamos Nekilnojamojo turto registre“, – komentavo ekspertė.
Jos įsitikinimu, pakeitimai niekaip nepaskatins mokesčių mokėjimo – tiek būsto nuomotojai, tiek nuomininkai iki šiol nedeklaravę patalpų nuomos pajamų ar neįsigydavę verslo liudijimo, juo labiau neregistruos patalpų nuomos fakto. Ypač dėl to, kad dalis ,,šešėlio” ir kyla būtent dėl žmonių nenoro ar negebėjimo atlikti panašias administracines procedūras.
Kita vertus, papildoma administracinė našta neigiamai paveiks sąžiningus mokesčių mokėtojus.
Ji atkreipė dėmesį, kad pagal dabar galiojančią tvarką, mokestis Registrų centrui už juridinio fakto įregistravimą, didinamas 100 proc., jei jis užregistruojamas praleidus nustatytą 30 dienų prašymo padavimo terminą, gyventojui, pamiršusiam ar praleidusiam nurodytą atsiras papildoma paskata nedeklaruoti gautų pajamų, užuot sumokėjus baudą.
„Vena iš pagrindinių šešėlio paplitimo gyvenamųjų patalpų nuomos rinkoje priežasčių yra perteklinė administracinė ir mokesčių našta. Mokesčių našta nuomojantiems patalpas pastaruoju metu didėjo <...>. Prieš kuriant reguliavimus, lemiančius ženklų administracinės naštos didėjimą, būtina įvertinti kokį poveikį minėti pakeitimai turi šešėlio paplitimui gyvenamųjų patalpų nuomos sektoriui“, – komentavo I. Valeškaitė.
Anot jos numatomi pakeitimai paliestų apie 180 tūkst. šalies gyventojų. Projekto rengėjai vertina, kad administracinė našta padidėtų daugiau nei 600 tūkst. eurų gyventojams ir 12 tūkst. eurų juridiniams asmenims.
Kaip legaliai nuomoti būstą
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) priminė, kad šiuo metu gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ verslo liudijimą.
Gyventojas taip pat gali teikti apgyvendinimo paslaugas įsigijęs verslo liudijimus veikloms: „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“[1]. Nekilnojamojo turto (NT) nuoma su individualios veiklos pažyma negalima.
VMI taip pat priminė, kad nuo 2020 metų liepos 1 d. gyventojai, nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas su verslo liudijimu, kiekvienam nuomojamam objektui turi įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Pažymėtina, kad, neįsigijus verslo liudijimo, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga taip pat gali būti teikiama tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims – tiesiog metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 2 d., reikia deklaruoti šias gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
VMI duomenimis, „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ verslo liudijimą šiemet iš viso įsigijo 12,7 tūkst. gyventojų.
