Iš Lietuvos Respublikos lapkritį daugiausia skrista į Jungtinę Karalystę (252 skrydžiai), Latviją (232 skrydžiai), Vokietiją (221 skrydis), Lenkiją (218 skrydžių) ir Daniją (169 skrydžiai). Tuo tarpu skrendant tranzitu per Lietuvą orlaiviai daugiausia keleivius skraidino į Rusijos Federaciją (3,4 tūkst. skrydžių), Vokietiją (2,6 tūkst.), Latviją (963 skrydžiai), Suomiją (830 skrydžių) bei Lenkiją (505 skrydžiai), praneša oro navigacijos paslaugas teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“
Priešpaskutinį metų mėnesį skrydžių vadovai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 19,2 tūkst. skrydžių – 3,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tris ketvirtadalius, arba 14,3 tūkst., sudarė tranzitiniai skrydžiai, kai lėktuvai Lietuvos oro erdvę kirto nenusileisdami Lietuvos oro uostuose,
Vilniaus oro uoste lapkritį aptarnauta beveik tris ketvirtadaliai (73,2 proc., arba 3,6 tūkst. skrydžių) visų tarptautiniuose Lietuvos oro uostuose kilusių ar nusileidusių orlaivių. Kauno oro uoste tuo pačiu laikotarpiu aptarnauti 765 kilę ar besileidę lėktuvai (15,5 proc.), Palangos – 282 (5,7 proc.), Šiaulių – 279 (5,6 proc.). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniaus oro uoste skrydžių skaičius išaugo 2,9 proc., Kauno – 21,4 proc., Palangos – 11 proc., Šiaulių sumažėjo 45,4 proc.
Daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdvėje lapkritį atliko penkios aviakompanijos – Rusijos „Aeroflot“ (1844 skrydžiai, arba 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu), Latvijos „Air Baltic“ (1813 skrydžių, arba 9 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu), Suomijos „Finnair“ (1479 skrydžiai, arba 13,2 proc. mažiau nei pernai), Vokietijos „Lufthansa“ (1358 skrydžiai, arba 0,3 proc. mažiau) bei Airijos „Ryanair“ (1113 tūkst. skrydžių, arba 12,1 proc. daugiau).
Palyginus su 2017 m. lapkričiu, daugiausia besinaudojusių Lietuvos oro erdve bendrovių penketukas išliko toks pats. Tiesa, šiemet lapkritį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos oro erdve gerokai daugiau naudojosi Rusijos aviakompanija „Aeroflot“. Ši bendrovė atlikusi 241 skrydžiu daugiau nei pernai iš trečios vietos pakilo į pirmąją, aplenkdama pernai pirmavusią Suomijos bendrovę „Finnair“ ir antroje vietoje buvusius Latvijos kompanijos „Air Baltic“ kolegas.
Lietuvos oro erdvę į savo maršrutus įtraukia daugiau kaip 900 oro bendrovių.
Kiekvienoje valstybėje siekiant, kad skrydžiai vyktų saugiai, efektyviai ir laiku, nuo orlaivio pajudėjimo iš orlaivio stovėjimo aikštelės iki jo nutūpimo paskirties aerodrome, jam yra teikiamos oro navigacijos paslaugos. Lietuvos oro erdvėje ir Lietuvos oro uostuose tai atlieka valstybės įmonė „Oro navigacija”.
„Oro navigacija“ sąnaudas pilnai padengia iš pagrindinės veiklos – oro navigacijos paslaugų teikimo - pajamų ir nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto.
