Jeigu gyventumėte Kaune, o dirbti važinėtumėte į Vilnių kelyje sugaišdami maždaug tris valandas per dieną, pasibaigus balandžiui kelyje būtumėte sugaišę beveik aštuonias darbo dienas. Tai greičiausiai taptų svarbia priežastimi darbdavio prašytis leidimo dirbti iš namų arba laisvu grafiku.
Specialistai tikina, kad retas darbdavys sulaukęs tokio darbuotojo prašymo imsis jį svarstyti, mat kol kas, kitaip nei Vakaruose, darbas laisvu grafiku Lietuvoje nėra populiarus.
Su valdžia – per „Skype“
Vieno interneto portalo humoro skiltį prižiūrintis Egidijus laisvu darbo grafiku dirba jau devynis mėnesius. Kiekvieną dieną, įskaitant savaitgalius, jis kelias valandas prisėda prie interneto portalo, dėlioja pokštus, prižiūri skilties turinį ir lankytojų rašomus komentarus. „Dirbu vienas, o su valdžia bendraujame per „Skype“ arba „Gmail“ paštu“, – pasakojo nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas.
Anot jo, tokia praktika – darbas iš namų – yra puikus būdas darbdaviui sutaupyti: nereikia nuomotis biuro, investuoti į darbo priemones, be to, darbuotojai sutaupo kelionpinigių ir laiko nevykdami į biurą.
Laisvė kūrybingiems
Egidijaus nuomone, darbas laisvu grafiku labiausiai tinka ten, kur reikia kūrybingumo. „Dirbant tokį darbą kartais geriau išeiti pasivaikščioti, susidėlioti mintis, atsipalaiduoti, kad atsakymai ateitų patys. Todėl tokių profesijų darbas iš namų yra pranašumas“, – sakė interneto portalo skilties prižiūrėtojas.
Egidijus pasakojo, kad dauguma jo pažįstamų taip pat dirba laisvu grafiku. Tiesa, visi jie – informacinių technologijų specialistai. „Kartais jiems tenka užsukti į biurus, pristatyti savo darbus, tad visiško atotrūkio nėra. Tačiau 90 proc. jų darbo yra virtualūs“, – pasakojo vaikinas. Tačiau nuvertinti komandinio darbo ir dvasios jis nebuvo linkęs: anot programuotojo, norint konkuruoti aukščiausiu lygmeniu itin svarbūs darbuotojų tarpusavio santykiai.
Nuotolinis darbuotojas neslėpė, kad pasitaiko akimirkų, kai norisi patingėti. „Tačiau dirbu pagal autorinę sutartį ir suprantu, kad bet kada galiu būti lengvai pakeistas kitu“, – šypsojosi jis.
Derina darbą ir šeimą
Bendrovė „Omnitel“ viena pirmųjų Lietuvoje savo darbuotojams suteikė galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įmonės personalo vadovė Živilė Valeišienė atskleidė, kad daugiau nei 70 proc. įmonės darbuotojų jau trečius metus ja naudojasi. Tiesa, toks darbas bendrovėje – ne nuolatinis. „Tokia forma suderinama, kai reikia spręsti šeiminius klausimus, arba, pavyzdžiui, pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, kai nenorima užkrėsti kolegų, – detalizavo Ž. Valeišienė. – Taip dirbti galima per vaikų, ypač pradinukų, atostogas arba prireikus susikaupti dirbant kūrybinį ar analitinį darbą.“
Moteris pasakojo, kad toks sprendimas gimė ieškant būdų, kaip darbuotojams lanksčiau derinti darbą ir šeimą. „Kadangi 2009 metais (tada bendrovė įteisino nuotolinio darbo galimybę – aut. past.) dauguma mūsų darbuotojų turėjo nešiojamuosius kompiuterius, išmaniuosius telefonus, nuotolinio prisijungimo prie sistemų raktus ar SIM korteles su elektroniniu parašu, papildomos įrangos beveik ir nereikėjo“, – pasakojo Ž. Valeišienė.
Nebuvo įstatymo
Prieš trejus metus galiojusiame šalies Darbo kodekse nebuvo numatyta nuotolinio darbo galimybė, tad kuriam laikui darbuotojų veiklą namuose teko įteisinti kaip namudinį darbą, o 2010 metais buvo inicijuotas kodekso pakeitimas ir įstatymuose atsirado sąvoka „nuotolinis darbas“.
„Manome, kad yra tiesioginis ryšys tarp laimingų darbuotojų ir laimingų klientų, todėl dėmesys darbuotojų ugdymui, motyvacijai yra būtinas, – tikino „Omnitel“ personalo vadovė. – Šiuolaikinės technologijos leidžia keisti nusistovėjusias darbo formas ir suteikti darbuotojui galimybę derinti asmeninį gyvenimą su darbu.“
Pasitiki darbuotojais
Lankstaus darbo grafiko pranašumus išnaudoja ir lietuviškasis „Microsoft“ padalinys. „Mūsų darbo taisyklėse reglamentuojama, kad darbo laikas darbuotojui nebūnant biure nebūtų ilgesnis nei pusė viso darbo laiko, tačiau pasitikime darbuotojų nuovoka, kiek jie mano galintys dirbti ne biure“, – aiškino „Microsoft Lietuva“ komunikacijos ir socialinių projektų vadovė Žana Jakevičienė.
Nuotolinis darbas yra bendrovės kasdienybė jau daugelį metų, nes turima programinė įranga užtikrino darbuotojams saugią nuotolinę prieigą prie kompanijos informacinių resursų, o daliai darbuotojų nuolat tenka keliauti, nuotoliniu būdu dalyvauti susitikimuose, tęsti komandinį darbą ir t. t. Ž. Jakevičienė patikslino, kad Darbo kodekse atsiradus nuotolinio darbo reglamentavimui buvo pakeistos ir įmonės vidaus taisyklės, tad šiandien čia apibrėžiama tik darbo dienos ir darbo savaitės trukmė. „Prašome vienintelio dalyko: darbuotojas savo „Outlook“ kalendoriuje turi nurodyti, kada planuoja dirbti ne biure, kad kiti komandos nariai galėtų iš anksto susiplanuoti komandinį darbą“, – sakė specialistė.
Naudinga darbdaviams
Įdarbinimo agentūrą „Part-timers“, skirtą specialistams, ieškantiems darbo laisvu grafiku ar nuotoliniu būdu, įkūrusi Giedrė Mačėnienė tvirtino, kad ne visada įmanomas lankstus darbo grafikas. „Pavyzdžiui, gamyboje, klientų aptarnavimo srityse dirbančiai įmonei svarbu turėti darbuotojų, dirbančių įprastai. Tačiau daugelio specialybių atstovai darbus gali atlikti turėdami laisvą darbo grafiką“, – tvirtino ji.
G. Mačėnienės nuomone, lankstus darbo organizavimas naudingas ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams. „Darbdavys gali sumažinti išlaidas personalui, mažiau kainuoja biurą išlaikyti, gali pasamdyti aukštesnės kvalifikacijos specialistą už mažesnį atlyginimą suteikdamas jam trumpesnį darbo laiką. Tai ekonominiu sunkmečiu aktualu visoms įmonėms“, – aiškino specialistė.
Pavyzdžiai tik tarptautiniai
Specialistė pasakojo, kad Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, jog šeimos, auginančios mažamečius vaikus, vieniši motinos ir tėvai, studentai turi teisę dirbti ne viso darbo laiko režimu. „Susitarimo iniciatyva priklauso ir darbdaviui, ir darbuotojui. Kitais atvejais gali būti sudaromos terminuotos, laikinos ar autorinės sutartys“, – aiškino ji.
G. Mačėnienė neslėpė – kol kas Lietuvos darbdaviai į lankstaus darbo formą žiūri įtariai. Anot jos, darbdaviams atrodo, kad taip dirbančius darbuotojus bus sunku kontroliuoti, jie atliks mažiau darbų nei kolegos, dirbantys sutartines darbo valandas. „To nebus, jei darbdaviai aiškiai įvardys siekiamus tikslus ir laiką, per kurį jie turi būti pasiekti, – tikino G. Mačėnienė. – Lietuvoje tarptautinės kompanijos jau taiko vakarietiškus darbo organizavimo modelius ir neabejoja lankstaus darbo pranašumais, tačiau tai, deja, pavieniai pavyzdžiai, o ne įprastas reiškinys Lietuvos darbo rinkoje.
FAKTAI: Nuotolinis darbas
2010 m. nuotolinio darbo sąvoka buvo įteisinta Lietuvos darbo kodekse
86 proc. „Omnitel Trends“ apklausos dalyvių, turinčių išmaniuosius telefonus, rinktųsi dirbti įmonėje, leidžiančioje dirbti nuotoliniu būdu
76 proc. apklausos dalyvių tvirtino, kad galimybė dirbti nuotoliniu būdu didintų jų motyvaciją
Agentūros „Part-timers“ duomenimis, 7 iš 10 nedirbančių lietuvių negali įsilieti į darbo rinką, nes neturi galimybės dirbti įprastos darbo dienos
Agentūros duomenimis, beveik 50 proc. darbuotojų nėra patenkinti įprastu darbo grafiku
Straipsnis buvo publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr.16 (78) balandžio 23-30 d.), rubrikoje „Lietuvoje“.
