Prasidėjus COVID–19 pandemijai dauguma žmonių buvo priversti pakeisti savo dienotvarkę: pamokos ir paskaitos persikėlė į virtualią aplinką, konsultacijos su gydytojais, sporto treniruotės, darbo pokalbiai ir konferencijos vyko nuotoliniu būdu.
Įvairūs IT, rinkodaros, viešųjų ryšių, žmogiškųjų išteklių, finansų, administravimo, pardavimų ir panašių sričių darbuotojai, galintys darbus atlikti neišvykdami iš namų, pradėjo dirbti nuotoliu. Įdiegus tam reikalingas programas ir išmokus jomis naudotis darbas nuotoliu ėmė populiarėti ir yra vykdomas net pasibus karantinui.
Nuotolinio darbo pasiūla pakilo 2–4 kartus
„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad prieš pandemiją vos 5 proc. darbo pasiūlymų buvo su nuotolinio darbo galimybe ir dažniausiai tokias galimybes siūlė vien IT įmonės IT specialistams. Tačiau dabar nuotolinio darbo pasiūlymai pakilo iki 20 proc., o tai, pasak pašnekovės, reiškia, kad įmonės siūlo arba visiškai nuotolinį darbą, arba hibridinį darbą.
Anot jos, šiuo metu darbo namuose galimybių yra ne tik IT specialistams, bet ir rinkodaros, viešųjų ryšių, žmogiškųjų išteklių, finansų, administravimo, pardavimų ir kitų sričių darbuotojams.
„Stipriai išpopuliarėjus darbui iš namų, matome, kad darbo vietovė – „darbas iš namų“ – sulaukia didžiausio kandidatų dėmesio palyginti su kitomis vietovėmis, t.y. ieškantys darbo pirmiausia žiūri „darbo namuose“ skelbimus ir tik tuo atveju, jei neranda juos dominančių pasiūlymų, žiūri skelbimus savo mieste“, – atskleidžia R. Karavaitienė.
Ji pažymi, kad šiuo metu populiariausia darbo vieta – namuose.
O „CVMarket.lt“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė pasakoja, kad anksčiau darbą iš namų siūlė tik apie 4–5 proc. skelbimų, o dabar pasiūla išaugo iki 10 proc. Tai rodo, kad šiuo metu dvigubai daugiau darbdavių siūlo nuotolinio darbo opciją.
Jos teigimu, tarp darbo ieškančiųjų noras dirbti nuotoliniu būdu visada buvo gan populiarus. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad dalies darbo pozicijų tiesiog neįmanoma perkelti į nuotolinį darbą. Be to, anksčiau ne visos įmonės turėjo technines galimybes įdarbinti darbuotojus iš namų, kai šiuo metu dauguma įmonių tuo jau pasirūpino.
„Taip pat pastebime, kad nemažai įmonių pradėjo siūlyti hibridinį darbo modelį, jeigu tai leidžia darbo specifika. Populiariausias modelis yra 2+3 arba 3+2, kai 2 arba 3 dienas dirbama biure, o kitas iš namų“, – komentuoja R. Tatarėlytė.
Nuotolinis darbas sudaro vos 0,3 proc. pasiūlymų
Vis dėlto Užimtumo tarnyba fiksuoja visai kitokius duomenis. Atstovė spaudai Milda Jankauskienė pripažįsta, kad nuotoliniam darbui pasiūlymų – nedaug.
Anot pašnekovės, darbdaviai, skelbdami darbo pasiūlymus informacinėje sistemoje, prie papildomų sąlygų gali nurodyti, kad darbas galimas nuotoliniu būdu.
Tačiau šių metų pirmąjį ketvirtį tarp visų darbo skelbimų buvo tik 279 darbo pasiūlymai su nurodyta galimybe dirbti nuotoliu, o tai sudaro vos 0,3 proc. visų darbo pasiūlymų.
Vis dėlto palyginti darbo pasiūlymų nuotoliniu būdu kiekį su priešpandeminiu laikotarpiu Užimtumo tarnybos atstovė negali, nes iki COVID–19 pandemijos jie nebuvo fiksuojami ir stebimi.
Nuotoliu siūlo dirbti ir užsienyje
Darbo skelbimų platformos atstovė R. Tatarėlytė atskleidžia, kad užsienio įmonės ir taip neretai siūlė darbą lietuviams nuotoliniu būdu, tad jei jų dėl pandemijos padaugėjo, tai nežymiai.
O R. Karavaitienės teigimu, pagrindinis darbo pasiūlymų kiekis yra iš Lietuvoje įsikūrusių vietinio ar užsienio kapitalo įmonių.
„Jei prieš pandemiją Lietuvoje esančios užsienio kapitalo įmonės buvo tos, kurios suteikia nuotolinio darbo galimybes, tai šiuo metu nėra didelio skirtumo, tarp to, kokio kapitalo įmonės pateikia daugiau nuotolinio darbo pasiūlymų“, – sako pašnekovė.
Ji pastebi, kad pandemijos metu sumažėjo darbo skelbimų darbui užsienyje. O tos užsienio įmonės, kurios ieško darbuotojų Lietuvoje, dažniausiai ieško kvalifikuotų specialistų, pavyzdžiui, elektros, statybų inžinerijos, gamybos darbuotojų ir pan., o tai reiškia, kad darbas vyks ne nuotoliu.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės, galimybė dirbti nuotoliu dažniausia siūloma rinkos tyrimo apklausų atlikėjams, pardavimo vadybininkams, programuotojams, internetinių paslaugų kūrėjams ir finansų analitikams.
O R. Tatarėlytė priduria, kad nuotolinį darbą ar bent jau hibridinį darbo modelį dažniausiai siūlo IT, finansų, rinkodaros, pardavimų sektoriai. O gamyba, pramonė ar aptarnavimas į šią kategoriją nepatenka.
Etatai ir atlyginimai
Pašnekovės nepastebi tendencijos, kad nuotoliu siūlomi darbai dažniau būtų nepilno etato.
R. Karavaitienė sako, kad didžioji dauguma nuotolinio darbo pasiūlymų yra darbui pilnu etatu.
O Užimtumo tarnybos atstovė atskleidžia, kad iš darbdavių pateiktų 279 pasiūlymų su nurodyta galimybe dirbti nuotoliu 89 proc. buvo neterminuoti, 11 proc. – terminuoti.
Kalbėdama apie atlyginimus, R. Tatarėlytė tikina, kad didžioji dauguma įmonių siūlo identišką atlyginimą dirbant gyvai ar nuotoliniu būdu.
„Tačiau yra tekę girdėti nuomonių, jog tam tikrose įmonėse šiek tiek sumažėjo alga, nes manoma, kad darbuotojui nereikia gaišti laiko bei naudoti kuro, vykstant į darbą. Taigi priedai, kurie buvo mokami, atlyginant automobilio panaudos, kuro ar kelionės į darbą išlaidas, buvo nuimti“, – pasakoja pašnekovė.
Kitos darbo pasiūlymų platformos atstovė atkreipia dėmesį, kad iš esmės nuotolinis darbas darbo pobūdžio ar kvalifikacinių reikalavimų nekeičia, todėl neturi įtakos ir atlygiui: „Nepastebėjome, kad darbas namuose būtų mažesnio atlygio priežastimi“.
Anot R. Karavaitienės, įmonės, suteikdamos nuotolinio darbo galimybę, stengiasi prisitaikyti prie šių dienų tendencijų ir pateikia kandidatams tai, ko jie tikisi. Jos teigimu, darbas namuose, jei darbo pobūdis tai leidžia, neretai yra kaip savaime suprantamas dalykas, o tai suteikiančios įmonės sulaukia daugiau kandidatų dėmesio.
Pašnekovė pažymi, kad nuotolinis darbas įmonėms suteikia konkurencinio pranašumo, tačiau neretai skelbimuose įmonės patikslina, kad teks dirbti hibridiniu būdu, ir nurodo, kokiu santykiu.
