Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad šią savaitę buvo įdarbinti 2 Ukrainos piliečiai, tačiau nemažai dabar jų tvarkosi dokumentus – sveikatos knygutes ir pan.
„Taigi tikrai darbuotojų iš Ukrainos daugės kiekvieną dieną. Miestai, kuriuose pasirašinėjamos darbo sutartys, yra pagrindiniai Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda. Užimamos pozicijos taip pat įvairios. Turėsime ir administracijoje Vilniuje darbuotojų.
Pirmieji darbuotojai iš Ukrainos prekybos tinkle eina įprastas pareigas, gauna visas socialines garantijas, kurias užtikrina Darbo kodeksas ir kiti Lietuvos įstatymai, bei papildomą sveikatos draudimą. Prieš įdarbinant ukrainiečiams suteikiama išsami informacija apie prekybos tinklą, darbo pobūdį, įmonės kultūrą ir atmosferą darbo vietoje. Jie įtraukiami į įmonėje vykstančius procesus, jiems suteikiamos asmeninio tobulėjimo galimybės“, – sakė prekybos tinklo atstovė.
Anot „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ Personalo departamento direktorės Editos Jakučionytės-Lukšės, pirmuosius tris darbo mėnesius ukrainiečiams prie atlyginimo mokamas papildomas 100 eurų priedas, o po trijų mėnesių bus išmokėta dar 200 eurų. Vaikų turintiems darbuotojams skirtas ir papildomas vadinamojo mokinio krepšelio priedas.
Pasak jos, didžiausi turbūt iššūkiai, ką jau matome, yra pastangos bent kažkiek sumažinti patirtą siaubą, kurie naujieji darbuotojai patyrė Ukrainoje.
„Tikrai parduotuvių kolektyvai stengiasi priimti kuo šilčiau naujuosius kolegas, tačiau matyt turi praeiti laiko, kada iš Ukrainos atvykusiems žmonėms bent kažkiek apmažės įtampa. Tai nelengva bus, nes daugumos priimtų darbuotojų vyrai, broliai liko kariauti“, – tikino prekybos tinklo atstovė.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sakė, kad įmonė Vilniuje šiuo metu gali įdarbinti 70 žmonių parduotuvėse, gamybos cechuose ir logistikos sandėliuose, Kaune – 30 žmonių parduotuvėse ir gamybos cechuose, Klaipėdoje – 16 žmonių parduotuvėse ir gamybos cechuose.
„Be to, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje galime nemokamai apgyvendinti darbuotojams skirtuose bendrabučiuose. Kadangi mūsų įmonėje darbuotojų poreikis yra kintantis, dėl įdarbinimo kituose miestuose taip pat esame atviri.
Pareigos, į kurias ieškome darbuotojų: salės darbuotojų, valytojų, krovėjų, cecho darbininkų, virtuvės pagalbinių darbuotojų, virėjų, kepėjų, konditerių, mėsininkų, išvežimo rampos darbuotojų, prekių rūšiuotojų, užsakymų komplektuotojų“, – pasakojo prekybos tinklo atstovė.
Įdarbina ir be kvalifikacijos
Daugiau nei pusšimtį restoranų ir picerijų valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis sakė, kad restoranuose dirba 122 Ukrainos piliečiai, prasidėjus karui įdarbinta 11 žmonių.
„Planuojame priimti apie 100 žmonių. Valandinis darbo užmokestis siekia nuo 4,47 eu/val. iki 8 eu/val. su mokesčiais.
Padavėjams taikome reikalavimą mokėti rusų ir anglų kalbas, virėjams, barmenams, bei pagalbiniams darbininkams užtenka rusų kalbos. Neturintiems kvalifikacijos siūlome apmokymus rusų arba anglų kalbomis. Iššūkių būna, tačiau susitelkimas ir noras padėti nugali viską. Patys ukrainiečiai taip pat labai geranoriški, stengiasi perprasti sistemą ir pramokti kalbos “, – tikino restoranų vadovas.
Darbo ieško daugiau nei tūkstantis ukrainiečių
Užimtumo tarnybos Vilniaus departamento direktorė Jurgita Bražinskienė sakė, kad darbdaviai jau paskelbė daugiau nei 5,2 tūkst. laisvų darbo vietų, kuriose galėtų dirbti nuo karo bėgantys Ukrainos gyventojai.
„Didžioji dauguma – moterims pritaikytos darbo vietos. Daugiausia jų registruota Vilniaus mieste ir rajone – 1,7 tūkst., Kaune – 775, Klaipėdoje – 238. Tačiau darbdaviai aktyvūs ne tik didžiuosiuose miestuose. Utenoje registruotos 182 laisvos darbo vietos, Trakuose – 144, Neringoje – 116.
Tuo metu į Užimtumo tarnybą visoje šalyje jau kreipėsi per 1400 darbo ieškančių asmenų iš Ukrainos. Paskelbus specialų numerį ukrainiečiams, pirmosiomis dienomis Skambučių centras sulaukdavo iki 20 paklausimų. Dabar kasdien kreipiasi daugiau nei šimtas darbo ieškančių ar kitais klausimais norinčių pasikonsultuoti Ukrainos karo pabėgėlių“, – komentavo Užimtumo tarnybos atstovė.
Anot jos, ukrainiečiai yra motyvuoti, dažnai sutinka dirbti ir kvalifikacijos neatitinkantį darbą.
„Ne visi turi santaupų ar artimųjų, galinčių padėti finansiškai. Tačiau dauguma tikisi Lietuvoje gyventi laikinai, kol galės grįžti į gimtąją šalį. Darbdaviai šiuo metu gali spręsti darbo jėgos trūkumą įdarbindami ukrainiečius, bet ilgalaikėje perspektyvoje ši situacija darbo rinkos problemų neišspręs.
Beveik pusė užsiregistravusių Vilniaus apskrityje turi aukštąjį išsilavinimą. Didžioji dalis jau dabar išreiškė norą dirbti. Apie 90 proc. sudaro moterys, dažniausiai 24-44 metų amžiaus. Populiariausias pageidavimas darbui – pagalbinis darbininkas. Ukrainiečiai norėtų dirbti pardavėjais, pakuotojais, administratoriais, virėjais, automobilio vairuotojais. Yra pageidavimų dirbti pilotais, mokytojais, bendrosios praktikos slaugytojais, tatuiruočių meistrais, kirpėjais ar kosmetologais, – vardijo J.Bražinskienė.
Darbdaviai ieško tiek programuotojų, tiek pardavėjų
Tuo metu darbo skelbimų portalo „CVonline“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė sakė, kad pirmieji darbdaviai pradėję specialiu ženkleliu Вітаємо українців (liet. kviečiami ukrainiečiai) žymėti darbo skelbimus, skirtus ukrainiečiams, buvo IT įmonės.
„Dažniausiai jos siūlo darbą programuotojams, o atlyginimai priklauso nuo pareigų, intervalas gan platus nuo 1,5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Taip pat greitai sureagavo ir finansų įmonės. Jos siūlo darbus apskaitoje, atitikties užtikrinimo pareigūnams. Atlyginimai vėlgi priklauso nuo darbo pobūdžio, nuo 1,2 tūkst. eurų iki 3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių“, – sakė marketingo vadovė.
Pasak R. Karavaitienės, darbų yra ir inžinieriams, jiems siūlomi 1,4 tūkst. eurų – 3,4 tūkst. eurų atlyginimai.
„Taip pat siūlomi darbai prekyboje – pakuoti prekes, rūšiuoti antrines žaliavas, atlyginimai siekia nuo 725 eurų iki 2,2 tūkst. eurų, virėjams – nuo 1,1 tūkst. eurų iki 1,7 tūkst. eurų“, – prognozavo skelbimų portalo atstovė.
