Aiškėja, kad įmonei ir jos akcininkams uždirbti iš Lietuvos gyventojų ne vienerius metus padėjo daugiau kaip 40 šalies valstybės įstaigų – nuo pačios Generalinės prokuratūros iki Valstybinės mokesčių inspekcijos, Aplinkos ministerijos, daugelio savivaldybių ar „Regitros“.
„Foxpay“ buvo suteikta išskirtinė teisė tarpininkauti tarp gyventojų ir įstaigų, kurios teikia elektronines paslaugas per Elektroninius valdžios vartus.
Kiekvienąkart, kai gyventojai mokėjo už tokias paslaugas, įtarimų sulaukusi bendrovė iš jų ėmė papildomą mokestį.
Be to, ji iki šiol įstaigoms nuomoja mokėjimo terminalus, kuriais toliau surenka pinigus. Už šias paslaugas mokama mokesčių mokėtojų pinigais.
„Foxpay“ nusipirko iš buvusio politiko ir verslininko
Registrų centro duomenimis, „Foxpay“ akcininke dabar įtariamoji Ieva Trinkūnaitė tapo 2022 m. spalį.
Akcijas jai pardavė verslininkui Tomui Liubertui ir buvusiam komisarui, taip pat Seimo nariui Alvydui Sadeckui priklausantis „Saugos investicijų biuras“. Ši bendrovė valdo tokias įmones, kaip „Ekskomisarų biurą“, „Eurocash1“ ir kt.
Nemažą dalį pajamų „Foxpay“ gauna vykdydama su valstybės įstaigomis ir įmonėmis sudarytas sutartis.
Bene didžiausia tokia sutartis yra sudaryta su tuometiniu Informacinės visuomenės plėtros komitetu (IVPK), veikiančiu kaip Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra (VSSA).
Šios sutarties objektas – „Atsiskaitymo per VIISP tarpininkavimo paslaugos“. VIISP yra Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos trumpinys, o dar paprasčiau – elektroniniai valdžios vartai.
Per juos galima gauti daugelį valstybės paslaugų – nuo dokumentų užsakymo iki baudų sumokėjimo.
„Foxpay“ paslaugos pabrango
„Foxpay“ laimėjo IVPK skelbtus konkursus surinkti iš gyventojų pinigus už jiems per valdžios vartus suteiktas elektronines paslaugas.
Tarpininkavimas buvo dvejopas. Kai paslaugų apmokėjimas buvo atliekamas realiu laiku naudojant elektroninės bankininkystės sistemas arba mokėjimo inicijavimą, „Foxpay“ taikė 0,28 euro kainą už vieną transakciją.
Kai naudojamos kreditinės / debetinės mokėjimo kortelės („Mastercard“, „Maestro“, „Visa“, „Visa electron“ ir kt.) – 0,75 euro už transakciją.
Paprastai kalbant, gyventojai, mokėdami už valdžios įstaigų paslaugas, papildomai sumokėdavo ir „Foxpay“ už tarpininkavimą.
Pirmą tokią sutartį IVPK sudarė 2020 m., o antrą kartą – 2022 m. Pagal pastarąją sutartį tokios pačios „Foxpay“ tarpininkavimo paslaugos pabrango iki 0,34 euro atsiskaitant per elektroninę bankininkystę ir 0,85 euro atsiskaitant mokėjimo kortelėmis.
2023 m. rugsėjo 12 d. brangesnių tarpininkavimo paslaugų su „Foxpay“ sutartis buvo pratęsta dar metams ir baigėsi šių metų rugsėjį.
Svetimi disponavo „Foxpay“ klientų lėšomis
Pastarąjį susitarimą pasirašęs dabartinis VSSA Skaitmeninės aplinkos skyriaus vedėjas, atliekantis direktoriaus pavaduotojo pareigas, Arminas Rakauskas naujienų portalą tv3.lt informavo, kad jo atstovaujama agentūra bendrovei „Foxpay“ nemokėjo nė cento.
Taip pat esą pinigų nemokėjo ir kitos 43 valstybinės įstaigos ir organizacijos, kurios, kaip valstybės paslaugų teikėjos, su „Foxpay“ buvo sudariusios atskirus susitarimus, kad ši galėtų tarpininkauti priimant pinigus iš gyventojų.
Tarp tokių įstaigų ir įmonių yra Generalinė prokuratūra, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas, Aplinkos ministerija, „Regitra“, daugelis savivaldybių.
„Foxpay“, kaip mokėjimų įstaigą, prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) liepą apribojo „Foxpay“ veiklą ir jai paskyrė laikinąjį atstovą.
Pranešime apie tai LB, be kita ko, pažymėjo:
„Tikrinamuoju laikotarpiu „Foxpay“ netinkamai įgyvendino klientų lėšų apsaugos ir šios srities vidaus kontrolės bei informacijos saugumo valdymo reikalavimus. Užfiksuota, kai be jokio teisinio pagrindo paslaugas „Foxpay“ teikiantis juridinis asmuo disponavo „Foxpay“ klientų lėšomis, kurių pervedimas į klientų lėšų apsaugai skirtą „Foxpay“ specialiąją sąskaitą priklausė ir nuo to, ar tas asmuo atliks minėtus pervedimus ir ar tai padarys laiku.“
Sutartyje tarp IVPK ir „Foxpay“ aptartos ir sąlygos, kaip gyventojų sumokėti pinigai turėtų pasiekti paslaugas suteikusių įstaigų sąskaitas.
Bendrovė įstaigoms turėjo pervesti pinigus į jų nurodytą banko sąskaitą kitą darbo dieną nuo to momento, kai lėšos už suteiktas paslaugas pateko į „Foxpay“ arba jos ir įstaigos sutartyje nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas.
Tuo metu į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą – per „Foxpay“ ir VMI sutartyje nustatytą terminą. VMI informavo tv3.lt, kad iki 12 val. gyventojų sumokėtas baudas bendrovė jai turėjo pervesti tą pačią dieną, o po 12 val. sumokėtas – per kitą dieną.
Terminas, per kurį „Foxpay“ pervedinėja žmonių sumokėtus pinigus įstaigoms, yra svarbus tuo, kad jų pinigais disponuojant ilgiau galima uždirbti pinigų, pavyzdžiui, iš terminuotų indėlių palūkanų.
„Foxpay“ paslaugas valdžios įstaigoms ir organizacijoms teikia toliau
„Foxpay“ direktorius Saulius Galatiltis atsisakė detaliau komentuoti, kokioms mokesčių mokėtojų išlaikomoms įstaigoms ir organizacijoms iki šiol teikia paslaugas.
„Didesnė dalis klientų naudoja mūsų sutarties šabloną, kurioje abipusis konfidencialumo įsipareigojimas įtrauktas. Kitas dalis klientų naudoja savo sutarčių šablonus, kur konfidencialumas būna arba ne. Iš esmės, pateikti prašomos informacijos negalime“, – atsiųstame komentare nurodė jis.
Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiama daugybė galiojančių sutarčių, kurias „Foxpay“ yra sudariusi su įvairiomis įstaigomis ir organizacijomis. Bene daugiausia tokių – gydymo įstaigos.
Pavyzdžiui, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė su „Foxpay“ yra sudariusi savitarnos terminalo nuomos ir įmokų surinkimo paslaugų sutartį, kurios vertė viršija 66 tūkst. eurų.
„Pagal ją ligoninėje yra 2 savitarnos mokėjimo terminalai, kuriuose pacientai gali sumokėti už jiems suteiktas mokamas paslaugas.
Ši sutartis yra vykdoma, nes pacientams privalome suteikti galimybę atsiskaityti už mokamas paslaugas jiems patogiu būdu ir bet kuriuo paros metu (ligoninės klinikiniai padaliniai veikia 24/7 režimu), o kitų alternatyvų neturime – rinkoje daugiau neatsirado tiekėjų, galinčių pasiūlyti pilną paslaugos paketą (terminalą, programinę įrangą ir inkasavimo paslaugą)“ – paaiškino ligoninės Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Asta Bagdonavičienė.
FNTT teigia, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenys, tarp jų – minėtos įmonės savininkei I. Trinkūnaitei ir jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui.
Teigiama, kad atliekant tyrim1 buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių.
