Trečiadienio popietę buvo sprendžiamas gerai valstybės lėšomis penimos Draudimo priežiūros komisijos likimas. Būti ar nebūti šiai visuomenės tranų kontorai sprendė Saulėlydžio komisija. Nusprendė – būti! – skelbia „Vakaro žinios“.
Saulėlydžio komisija įvertino Draudimo priežiūros komisiją kaip reikalingiausią Lietuvos žmonėms.
Kodėl? Draudikai taip intensyviai dirba, kad Lietuvos žmonės jau 4 metus priversti laukti jiems priklausančių bankrutavusios bendrovės „Ingo Baltic“ draudimo išmokų, buvę darbuotojai - uždirbtų atlyginimų. Bylos iki šiol nebaigtos, kaltieji – nenustatyti, o bankroto administratoriai tik skėsčioja rankomis dėl nesugebėjimo parduoti bendrovės turto ir atsiskaityti su žmonėmis.
Laukia ketverius metus
Valstybė reikalauja iš žmonių privalomai draustis nuo eismo įvykių, tačiau nesugeba užtikrinti, kad žmonės atgautų pinigus draudimo bendrovėms bankrutavus. 2005-aisiais Rusijos kapitalo draudimo bendrovei „Ingo Baltic“ iškeltos bankroto bylos nesugebama baigti. Skolos 35 tūkst. kreditorių – daugiau nei 30 mln. litų.
Be to, Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė dar 2005 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl tuomečio įmonės vadovo Jono Beržinsko galbūt sukelto tyčinio bankroto.
Parduoti nesugeba
Anot „Ingo Baltic“ bankroto administratoriaus, UAB „Jupoga“ įgalioto atstovo Jono Dzekunsko, kreditoriai pinigus galės atgauti tik kai bus išparduotas nekilnojamasis turtas, vertinamas 20 mln. litų.
„Nesiseka normaliai parduoti brangų nekilnojamąjį turtą, – skundėsi J.Dzekunskas. – Kodėl? Nuo 2006-ųjų vyko penkerios varžytinės – niekas nenorėjo kelti kainos. Klaipėdos centre nekilnojamasis turtas įvertintas 720 000 litų. Vilniaus centre – per 1,3 mln. litų įvertintas vienas aukštas, beveik 1 mln. – kitas aukštas. Bet abejoju, kad gausime tiek, kiek turtas įvertintas. Ypač, kai tokia situacija nekilnojamojo turto pardavimo srityje“.
Kaltųjų nėra
Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas Mindaugas Šalčius bankroto administratoriui negailėjo kritikos.
„Bankroto administratorius deda nepakankamai pastangų, kad atliktų darbą gerai ir greitai, – peikė prižiūrimą administratorių M.Šalčius. – Nenorėčiau spekuliuoti – tyčia tai ar netyčia. Bet jo darbas neturi būti vertinamas kaip geras“.
O Draudimo priežiūros komisija dirbo ir dirba gerai? M.Šalčius įsitikinęs, kad net puikiai.
„Rinkos ekonomikos sąlygomis gali bankrutuoti bet kas, net ir draudimo kompanija, – teisinosi pirmininkas. – Reikia pripažinti, kad buvo komunikavimo klaidų. Nepavyko su valdžios institucijomis normaliai bendrauti, nepaaiškinta visuomenei galimos grėsmės. Tai reikia pripažinti. Bet didelių klaidų komisija nepadarė“.
