Vida Tavorienė
Dėl afrikinio kiaulių maro kiaules skersti priversti ūkininkai ir kaimo gyventojai netenka pragyvenimo šaltinio ir papildo pašalpų gavėjų gretas. Valdžia žadėjo papildomas kompensacijas kitos rūšies gyvuliams įsigyti, tačiau tam lėšų kol kas nerado.
Vyriausybė, užsibrėžusi tikslą gaivinti gyvulininkystę, praleidžia progą imtis realių veiksmų, kad Rytų ir Pietryčių Lietuvos mažiau našiose žemėse ganytųsi gyvuliai. Viešėdamas Alytuje, premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad tiems gyventojams, kurie išskerdė kiaules, skirti papildomai lėšų galvijams ar paukščiams įsigyti, nėra galimybių.
Liko sužlugdytas ir apgautas
Alytaus rajono ūkininkas Jonas Murauskis, du dešimtmečius auginęs kiaules, investavęs į biologinės saugos reikalavimus, šiemet liko be savo verslo ir pragyvenimo šaltinio. Dar metų pradžioje jo fermoje buvo 70 kiaulių, o pirmąją kovo savaitę neliko nė vienos. Ūkininkas skubėjo sąžiningai įgyvendinti veterinarijos specialistų nurodymą iki kovo vidurio atsikratyti visų pražūtingam maro virusui imlių gyvulių, tačiau liko apgautas. „Esu visiškai sužlugdytas ir dar apgautas. Ne valdininkai, o piemenys“, – apmaudo neslėpė alytiškis, staiga likęs be darbo ir be pajamų. Ūkininkas piktinosi, kad valdininkai, iš pradžių reikalavę kiaules išskersti iki kovo vidurio, dar mėnesiui (iki balandžio 15 d.) pratęsė ši terminą. „Jei būčiau neskubėjęs ir dar mėnesį paauginęs paršelius, nuostoliai būtų buvę nors kiek mažesni. Ar jie supranta, kad taip neatsakingai elgdamiesi žaidžia žmonių likimais?“ – retoriškai klausė J.Murauskis. Vyrui teko parduoti neužaugusius paršelius. „Likviduoti juos buvo ne taip paprasta. Juk valstybė iš manęs jų nepirko. O supirkėjai naudojosi kiaulių augintojams nepalankia situacija ir mažino supirkimo kainas. Esu sulaukęs anekdotinių pasiūlymų“, – sakė nepavydėtinoje situacijoje atsidūręs ūkininkas.
Kompensacijos neguodžia
Už paskerstas kiaules numatytos kompensacijos, tačiau jos visiškai neguodžia Alytaus rajono ūkininko. „Žadėjo, kad už vieną kiaulę skirs mažiausiai 200 litų, dabar suma sumažėjo iki 160 ar 165 litų. Bet dar nežinia, ar ir tiek gausime. Girdime, kad esą lėšų nėra, nežinia kada išmokės. Dabar aš jų į kiemą neįsileisčiau be dokumentų, kuriuose būtų labai konkrečiai patvirtinta: kiek, kada ir kaip mokės kompensacijas“, – rėžė J.Murauskis. Jis turėtų gauti vienkartines išmokas už 56 gyvulius. Anot ūkininko, kompensacija neatlygins patirtų nuostolių. „Aš jiems 50 tūkst. litų pasiūlyčiau, kad tik nesiūlytų tų kompensacijų ir neverstų likviduoti kiaulių“, – sakė alytiškis. Dabar J.Murauskis suka galvą, kokios veiklos imtis. Jei būtų pasiūlyta papildomų kompensacijų kitos rūšies gyvuliams įsigyti, apsispręsti būtų lengviau. Tačiau ant ledo palikti ūkininkai – niekam nė motais. „Teks pradėti nuo nulio. Yra pastatai, galima dairytis kitų gyvulių, tačiau tam reikia nemažai pinigų. Paskolos niekas neduos, nes neturiu ko užstatyti. Auginau tik kiaules, nesiblaškiau, nes lakstant tarp karvių ir kiaulių nieko gero neišeitų ir jėgų neužtektų. Dabar išmušė pagrindą iš po kojų“, – atsiduso ūkininkas. Pasak Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stasio Supranavičiaus, žmonėms būtų labai naudingos papildomos kompensacijos galvijams ar paukščiams įsigyti. „Tie, kurie laikė po vieną du paršelius, per daug nenukentės. Bet vargas tiems, kad jų turėjo daugiau“, – pasakojo jis. Anot S.Supranavičiaus, savivaldybę jau pasiekė 170 prašymų atlyginti už paskerstas kiaules. „Kompensacijas skaičiuojame pagal praėjusio mėnesio kiaulių rinkos kainas. Dabar išeina 165 litai. Išmokas gavę gyventojai įsipareigoja metus nelaikyti kiaulių. O kaip bus toliau, niekas dabar negali pasakyti“, – aiškino Alytaus rajono savivaldybės atstovas.
Kiaulių neliks
Dar pernai nustatytoje apsauginėje zonoje (nuo Zarasų iki Lazdijų), nuo pasienio su Baltarusija nutolusioje apie 10 kilometrų, kiaules auginti nedraudžiama, tačiau augintojai privalo laikytis griežtų biologinės saugos reikalavimų. Šiemet sausio pabaigoje šernų mėginiuose nustačius afrikinio kiaulių maro užkratą, apsaugos zona buvo išplėsta ir kai kur uždrausta auginti kiaules. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjo Mariaus Masiulio, kiaulių neleidžiama auginti dalyje Alytaus rajono (Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios ir Raitininkų seniūnijose), Šalčininkų rajono (Dieveniškių, Kalesninkų, Baltosios Vokės ir Jašiūnų seniūnijose) ir Varėnos rajono (Matuizų, Merkinės ir Varėnos seniūnijose). Į šią zoną patenka ir Alytaus miestas. VMVT atstovo teigimu, šioje zonoje suskaičiuojama beveik 11 tūkst. kiaulių. Jas likviduoti privaloma iki balandžio 15 d. „Kol kas apribojimai nustatyti metams. Jei nustatomas afrikinio kiaulių maro užkratas šernuose, tokios griežtos priemonės taikomos ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo paskutinio teigiamo atvejo“, – aiškino M.Masiulis. Tačiau VMVT skyriaus vedėjas pripažino, kad gyventojai gali ilgesniam laikui pamiršti kiaulių auginimą. „Jei nebus daugiau užfiksuota maro atvejų, po metų draudimas auginti gali būti atšauktas. Tačiau dar metus toje zonoje bus vykdoma griežta veterinarinė kontrolė. Tad į smulkius ūkius kiaulės galės grįžti maždaug po 2 metų“, – nieko gero nežadėjo VMVT atstovas. Jei gyventojai ir ūkininkai negalės ir kitąmet auginti kiaulių, jie tikėtųsi kompensacijų ir už kitus metus. Tačiau valdininkai apie tai nekalba. Pasak M.Masiulio, pernai dėl kompensacijų už paskertas kiaules kreipėsi apie 800 apsauginės zonos gyventojų. Kompensacijos (nuo 160 iki 200 litų) išmokėtos už 2 400 kiaulių.
Liko be pajamų
Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos rajono skyriaus vadovė Marytė Lukaševičienė sakė, kad dėl pernai vykdytų prevencinių afrikinio kiaulių maro priemonių ne viena šeima prarado pajamas ir papildė pašalpų gavėjų gretas. „Daug kas išpjovė ne tik po vieną kitą savo reikmėms laikytą paršelį, bet ir bandas. Ne viena jauna šeima laikė iki 10 paršavedžių, augino paršelius ir taip užsidirbdavo papildomų pajamų. Kiaulių augintojai turėjo mažai žemės, tad dabar jiems teks prašyti pašalpų“, – sakė ūkininkė, susirūpinusi dėl pasienio zonos gyventojus ištikusių nesėkmių. M.Lukaševičienė apgailestavo, kad valdžia neišnaudojo progos paskatinti kaimo gyventojus įsigyti kitų gyvulių. „Juk galėjo skirti papildomą kompensaciją ir paraginti pirkti avis, paukščius ar kt. Ar geriau pašalpas mokėti?“ – svarstė Ignalinos rajono ūkininkė. Moteris įsitikinusi, kad veterinarijos prievaizdai, kalbėdami apie kiaulių augintojams keliamus griežtus reikalavimus, perdėm gąsdino žmones. „Atrodė, kad jokiu būdu bus neįmanoma susitvarkyti – tik skersti kiaules. O dabar, kai veterinarijos specialistai važinėja po ūkius ir tikrina, tai pasirodo, kad galima užtikrinti tų biologinės saugos reikalavimų vykdymą“, – pastebėjo M.Lukaševičienė.
Skaičiuoja milijonus nuostolių
Dėl afrikinio kiaulių maro kenčia visas šalies kiaulininkystės sektorius. Anot žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, Lietuvos ūkiai dėl sumažėjusių kiaulienos supirkimo kainų jau patyrė bemaž 14 mln. litų nuostolių. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) vadovas Algis Baravykas suskaičiavo, kad vasario pradžioje dėl kiaulienos supirkimo kainų, kurios buvo iki maro protrūkio ir po jo, skirtumo sektorius kas dieną patirdavo apie 120 tūkst. litų nuostolių. „Kainos ir toliau krito, ir buvo pasiektas toks lygis, kad nuostolių per dieną būdavo iki 240 tūkst. litų. Praeitą savaitę kainos pradėjo augti, tad ir nuostoliai pradėjo mažėti“, – aiškino A.Baravykas. LKAA vadovas teigė, kad apsauginėje zonoje problemų dar daugiau. Tačiau pabrėžė, kad toje zonoje nėra daug intensyvios kiaulininkystės ūkių. „Čia daugiau smulkių augintojų, kurie ir iki apribojimų įvedimo daugiausia kiaulių parduodavo vietos rinkoje. Dabar čia jų kaina labiausiai krito“, – pastebėjo jis. A.Baravykas įsitikinęs, kad apribojimai apsauginėje zonoje galios ne vienus metus. „Iš ES ateina žinių, kad ji bus uždaryta iki 2018 m. Tačiau nuostolių kompensavimo tvarkoje tai nenumatyta. Jaučiama valdžios baimė, kad tik nebūtų litu kitu permokėta atlyginant netektį. Manau, kad valstybė nesuklystų, jei skirtų papildomą kompensaciją kitos rūšies gyvuliams įsigyti. Tai atitiktų Vyriausybės deklaruojamą siekį padėti gyvulininkystės sektoriui“, – įsitikinęs LKAA vadovas.
Patvirtino paramą
Pasak M.Masiulio, Europos Komisija priėmė sprendimą skirti finansinę paramą Lietuvai, Estijai, Latvijai ir Lenkijai kovai su afrikiniu kiaulių maru ir jo prevencijai 2014 m. Lietuva gali gauti beveik 2 mln. eurų (6,9 mln. litų). „Norėdami gauti paramą turime išleisti daugiau kaip 4,5 mln. eurų (apie 16 mln. litų) savo lėšų. Tada mums bus kompensuojama nuo 30 proc. iki 50 proc. panaudotų lėšų“, – skaičiavo VMVT skyriaus vedėjas. Europinėmis lėšomis bus remiamos visos Lietuvos numatytos priemonės: mėginių paėmimas ir tyrimas, kiaulių skerdimo išlaidos, mobilios šernų naikinimo bei mėginių tyrimo įrangos, dezinfekavimo medžiagų įsigijimas ir kt. Tverti tvorą pasienyje atsisakyta.
Komentaras
Briuselis prisidės prie kompensacijų
Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius
Kompensacijos bus skaičiuojamos atsižvelgiant į kiaulių dydį, rūšį (kiaulė, paršelis, paršavedė) ir rinkos kainą. Jei, tarkime, paskerdė gyvulį, kuris dar nebuvo priaugęs iki pardavimui reikiamo svorio, tas skirtumas bus atlyginamas, taip pat ir nuvežimo iki skerdyklos bei skerdimo sąnaudos. Kiaulių skerdimo kompensavimo tvarka panaši į pernykštę. Patobulinta kompensacijų už paršavedes apskaičiavimo formulė. Savivaldybių komisijos viską įvertins ir apskaičiuos, o Nacionalinė mokėjimo agentūra išmokės nustatytą sumą. Europos Komisija jau patvirtino, kad 30 proc. kompensacijų sudarys europinė parama. O nuostoliams dėl kiaulienos rinkos nuosmukio atlyginti gali būti skirta 50 proc. europinės paramos. Tačiau dėl to sprendimas dar nepriimtas. Į Briuselį kreipiamės, kad būtų atlygintos ir išlaidos veisliniams gyvuliams įsigyti. Kol kas derybos bevaisės. Europos Komisija mano, kad, skyrus tokią paramą, būtų iškraipoma rinka.