Kai kurie NT ekspertai pastebi, kad 2020 m. pirmąjį ketvirtį didžiųjų šalies miestų NT rinkos pasižymėjo itin pozityvia nuotaika dėl pasiūlos ir pardavimų, tačiau antrąjį ketvirtį, Lietuvą užklupus koronaviruso pandemijai, visa tai smigo į istorines žemumas.
Rinka atsigauna
Anot ekspertų, šiuo metu Lietuvos būsto rinka jau gyvena šiek tiek geresnėmis nuotaikomis. Nors sandorių sudarymo aktyvumas dar nepasiekė iki karantininio lygio, jis nebėra toks prastas, koks buvo karantino metu.
„Po staigaus būsto rinkos aktyvumo smukimo kovo ir balandžio mėnesiais, gegužės ir birželio mėnesių rezultatai įpūtė rinkos dalyviams daugiau optimizmo. Vertinant bendrus būsto rinkos aktyvumo rodiklius Lietuvoje, šių metų gegužę aktyvumo kritimas stabilizavosi, o birželį jau fiksuojamas sandorių „atšokimas“, – sako „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Jis pasakoja, kad remiantis naujausiais „Registrų centro“ duomenimis, šių metų birželį, palyginti su šių metų geguže, butų sandorių Lietuvoje įregistruota 14 proc. daugiau, o namų 21 proc. daugiau. Šalies sostinėje šių metų birželį įregistruota 5 proc. daugiau butų įsigijimo sandorių nei per šių metų gegužę.
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) prezidentas ir NT paslaugų kompanijos „Crew Estate“ vadovas Audrius Gudanavičius taip pat tikina, kad rinka šiuo metu gana aktyvi.
„Namų pardavimo sandorių skaičius per balandį, gegužę ir birželį, palyginti su tuo pačiu periodu pastaruosius tris metus, sumažėjo mažiau nei butų. Tačiau birželį jau ir butų sandorių skaičius pradėjo augti.
Sandorių skaičių lygis dar nepasiekė ikikarantininio lygio, tačiau susidomėjimas ir aktyvumas pasiekė ir net sakyčiau viršija“, – pasakoja A. Gudanavičius.
Visgi jis pastebi, kad nors užklausos dėl būsto paskolų bankuose jau viršijo iki karantino buvusį lygį, pačių paskolų išduodama mažiau.
„Bankai paskolas išduoda konservatyviau, o sprendimus priiminėja ilgiau, todėl rinka važiuoja pora pavarų lėčiau, nei iš tikrųjų galėtų“, – teigia LNTAA prezidentas.
NT ekspertų bendrovės „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius tvirtina, kad vertinant rinkos atsigavimą pirmiausia reikėtų atskirti nuosavų namų ir butų segmentus, nes tarp šių kategorijų ryškėja skirtingos tendencijos.
„Butų segmente yra sandorių aktyvumo atsigavimas, palyginti su pasiektu dugnu per karantiną, tačiau vis dar gerokai menkesnis nei iki karantino. Tuo metu nuosavų namų segmente apskritai nebuvo didelio kritimo, kas rodo, kad rinkos yra gana skirtingos ir tendencijos taip pat formuojasi skirtingos“, – sako A. Antanavičius.
Pirkti būstą dabar apsimoka?
„Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims R. Reginis teigia, kad pirkėjų pasitikėjimas būsto sektoriumi jau sugrįžta, o norintiems įsigyti nuosavą būstą šiuo metu sąlygos išlieka tikrai palankios.
„Visų pirma, tai potencialiems pirkėjams nereikia niekur skubėti. Būsto plėtotojai nestabdė pradėtų darbų ir naujo būsto pasirinkimas išlieka itin gausus, o būsto pardavėjai šiuo metu yra daug labiau sukalbamesni nei anksčiau. Todėl tvirtą finansinį pagrindą turintys potencialūs pirkėjai rinkoje gali jaustis daug tvirčiau ir aktyviai ieškoti juos dominančio būsto“, – komentuoja R. Reginis.
Anot jo, jeigu neišsipildys niūriausios sveikatos specialistų ir ekonomistų prognozės dėl pandemijos ir šalies ūkio raidos, šį laikotarpį visi prisimins tik kaip staigų, bet itin trumpą NT rinkos stabtelėjimą. Dėl šios priežasties būsto pirkėjai gali pasinaudoti dabartine situacija ir ieškoti geriausių pasiūlymų rinkoje jau su didesnėmis derybinėmis galiomis.
Visgi jis pastebi, kad pardavėjai tiek karantino, tiek pokarantininiu laikotarpiu nebuvo linkę mažinti parduodamo būsto kainų, kadangi neapibrėžtumo laikotarpis tęsėsi sąlyginai neilgai ir skubiai parduoti norinčių pardavėjų rinkoje buvo labai nedaug.
„Tikimybė artimiausiu metu fiksuoti neigiamus butų pardavimo kainų pokyčius šalies didmiesčiuose mažėja. Tačiau jeigu bendras būsto rinkos aktyvumas neįgaus didesnio atsigavimo pagreičio arba išlaikys sąlyginai žemą dabartinį lygį, tikėtina, artimiausiu metu fiksuosime iš esmės stabilų kainų lygį su nedideliais tiek teigiamais, tiek ir neigiamais pasvyravimais“, – apie galimas kainas svarsto R. Reginis.
LNTAA prezidentas A. Gudanavičius reikšmingų pokyčių, susijusių su NT kainomis neprognozavo:
„Derybinė galia atėjo į pirkėjo pusę, tačiau pardavėjai kol kas nepatiria didelio spaudimo, todėl mažinti kainų neskuba. Nors, žinoma, vienas kitas atvejis kuomet pardavėjui reikia parduoti greičiau ir jis bus linkęs mažinti kainą yra, tačiau bendro rinkos fono tai nekeičia.“
„Realdata“ direktorius A. Antanavičius aiškina, kad per karantiną reikšmingai sumažėjus butų nuomos kainai, atitinkamai sumažėjo ir norinčių investuoti į butus nuomai. Ypač atsižvelgiant į faktą, kad praktiškai neliko trumpalaikės nuomos verslo opcijos. Vis dėlto, parduodamų butų kainos kol kas nerodo mažėjimo požymių, o tai reiškia, kad greičiausiai pardavėjai jaučiasi gana komfortiškai, nėra skubotų, priverstinių pardavimų.
„Iš kitos pusės dalis pirkėjų, kurie turi sukaupę grynųjų pinigų, nėra tikri dėl ateities, dėl pinigų perkamosios galios ateityje, kai mato didžiuliais kiekiais į ekonomikas liejamus pinigus arba bent žarstomus pažadus, tad renkasi geriau pirkti NT šiandien ir nelaukti galimų kainų korekcijų“, – pasakoja A. Antanavičius.
Visgi, anot jo, reikėtų priminti, kad išgyvenome tik pirmąjį koronaviruso sukelto karantino raundą, į kurį gyventojai ėjo tiek turėdami ir daugiau santaupų, tiek ir su dosniomis valdžios pagalbos priemonėmis. Taip pat bankai suteikė kredito atostogas tiems, kurie susidūrė su sunkumais. Dėl šių priežasčių, pasak „Realdata“ direktoriaus, rinkoje nematėme didžiulės panikos, desperatiškų pardavimų ir pan.
„Bet reikia kelti klausimą, o kaip bus per antrą ar trečią raundą? Jau gana aišku, kad antra koronaviruso banga jau visai čia pat. Kiek žmonių bus pasiruošę išgyventi ją? Žmonės, kurie jau buvo paėmę kredito atostogas, antrą kartą to padaryti nebegalės. Kiek verslų, kurie vis dar bando stotis ant kojų, išgyvens per antrą bangą? Ar valdžia toliau bus tokia pat dosni dalinti skolintus pinigus? Labai daug klausimų, į kuriuos šiandien sunku atsakyti, tad lieka daug neapibrėžtumų ir rizikų“, – svarsto A. Antanavičius.
Jis pabrėžia, kad tokia neaiški, daug klausimų kelianti aplinka nėra palanki NT rinkai. Tai stabdo įsigijimus, paskolų išdavimus, dėl to natūraliai vyksta rinkos lėtėjimas, tad kažko panašaus reikėtų tikėtis artimiausioje ateityje.
Kur kiek būstų parduota
Įmonės „Inreal“, plėtojančios NT projektus, pranešime nurodoma, kad nepaisant didžiulio pardavimų kritimo, naujo būsto kainos nesumažėjo arba pokyčiai buvo tik minimalūs.
„Pardavimų apimtys sumažėjo visuose segmentuose, tačiau ekonominės klasės susitraukimas buvo didžiausias. Galima daryti prielaidą, kad įtakos tam turėjo tiek karantino apribojimai, lėmę sumažėjusias dalies pirkėjų pajamas, tiek pasiūlos perteklius būsto nuomos rinkoje, kas atšaldė šio segmento pirkėjų ir investuotojų į nuomą azartą“, – teigia „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Pavyzdžiui, Vilniaus pirminė butų rinka šiais metais buvo kupina kontrastų. Rinkai buvo pasiūlyti 1166 nauji butai – didžiausias pirmojo ketvirčio kiekis nuo 2012 metų. Pardavimai taip pat buvo įspūdingi nepaisant rinkos sustojimo kovo viduryje – susitarta dėl 1350 butų. Tačiau antrąjį ketvirtį buvo parduota vos 361 butas – 4 kartus mažiau nei pirmąjį ir tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (1389 vnt.), rašoma „Inreal“ pranešime.
Jame taip pat nurodoma, kad šių metų antrąjį ketvirtį Kaune buvo parduoti vos 54 butai – 4 kartus mažiau nei pirmąjį ketvirtį ir beveik 4 kartus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (188 vnt.). Situacija Klaipėdos NT rinkoje buvo kiek geresnė nei kituose didmiesčiuose. Pirmojo ketvirčio pardavimo rezultatai (119 vnt.) nusileido tik rekordiniam 2019-ųjų antrajam ketvirčiui (133 vnt.), ir buvo geriausi nuo 2014-ųjų. Nors antrasis ketvirtis ir buvo ženkliai prastesnis (43 vnt.), tačiau panašūs pardavimų rezultatai dėl palyginus nedidelės rinkos Klaipėdoje pasitaikydavo ir anksčiau.
