Norvego Jan Indver planuose, kad Šiauliai taptų klestinčiu informacinių technologijų miestu. Taip jis prikėlė savo mažą miestelį. Verslininkas įsitikinęs, jog Šiauliuose – talentingiausi programuotojai. Jie dirba ne tik Norvegijos įmonės „Mosoft“ padalinyje, bet ir naujoje kompanijoje, kuriančioje intelektualius produktus ir mobiliesiems telefonams.
Vienintelis šiaulietis turėjo elektroninį paštą
„Sveiki. Aš esu kompiuterių specialistas ir ieškau bendradarbiavimo galimybių“, – taip skambėjo skelbimas, kurį 1992 metais verslininkas J. Indver nusiuntė į Europoje tuo metu platinamą žurnalą.
Sulaukė daugiau nei 200 atsakymų. Vienas iš jų buvo šiauliečio Eugenijaus. Norvegas nusprendė megzti ryšius su Lietuva, nes tuo metu Eugenijus buvo vienintelis, su kuriuo galėjo susirašyti elektroniniu paštu.
Įmonės resursų valdymo ir laiko apskaitos programinės įrangos kūrėja „Mosoft“ įsikūrusi Norvegijoje, Modalen mieste. Jos metinė apyvarta – maždaug 11,5 milijono litų. Nuo 2005 metų Šiauliuose veikia „Mosoft“ padalinys, kuriame vyksta programavimo darbai.
2011 metais „Mosoft“ Šiauliuose įkūrė naują įmonę „Mobile Worker“. Jos pagrindinė užduotis – kurti naujus sprendimus, palengvinančius informacijos judėjimą tarp įmonių darbuotojų, kurie dirba įvairiose vietose.
Šiuo metu sukurtas įrankis – laiko apskaitos aplikacija „Mobile Worker“, skirta „Android“ telefonams. Programa išversta į 10 kalbų, tarp jų – lietuvių. Ji padeda apskaityti darbo laiką, kaupti dokumentus bei svarbią vykdomų projektų informaciją, saugoti detalius įrašus apie atliekamas užduotis bei darbus.
Šiauliai – kaip Niujorkas
Jūsų verslo pradžia Lietuvoje – netipinė. Kadangi tuo metu elektroniniu paštu iš visų atsiliepusių europiečių naudojosi vienintelis lietuvis, galime sakyti, kad mes – moderniausi?
Žinoma, taip! 1992 metais buvo tik elektroninio pašto pradžia. Su Eugenijumi susirašinėjome, keitėmės informacija keletą metų, kol 1996-aisiais pirmą kartą atvykau į Šiaulius. Verslą Norvegijoje pradėjau metais anksčiau, negu aplankiau Lietuvą. Dabar jau 18 metų dirbu šioje srityje.
Esu įsitikinęs, jog ateitis priklauso mobiliajam turiniui, informacinėms technologijoms. Vis daugiau įmonių ima naudoti mobilius darbuotojus, kurie dirba jiems patogiose vietose, jiems patogiu metu, nesėdi biuruose. Tyrimų duomenimis, iki 2015 metų maždaug vienas trečdalis visų dirbančių žmonių pasaulyje bus mobilieji darbuotojai.
Anksčiau planšetiniai kompiuteriai buvo skirti žaidimams, asmeniniam naudojimui. Dabar verslas skverbiasi į planšetinius kompiuterius.
Kodėl verslui pasirinkote Šiaulius, o ne Vilnių?
Pagrindinė priežastis – čia užsimezgė asmeniniai ryšiai. Prieš 2005 metais įkuriant įmonės padalinį, Šiaulius buvau aplankęs daug kartų, turėjau draugų.
Kai 1996 metais pirmą kartą atvažiavau į Šiaulius, mačiau vargingą vaizdą. Kelių, pastatų kokybė paliko ne patį geriausią įspūdį. Dabar viskas pasikeitė. Pavyzdžiui, važiuojant iš Rygos į Šiaulius, kertant sieną tarp Latvijos ir Lietuvos, kelias kardinaliai skirtingas – iš prasto į puikų. Infrastruktūra jūsų šalyje per šį laiką labai išaugo.
Esu kilęs iš labai mažos bendruomenės, todėl atvykti į Šiaulius nebijojau. Žinau, kad įmanoma kažką sukurti, net jei bendruomenė ar savivaldybė maža. Šiauliai – kaip Niujorkas, palyginti su mano gimtuoju Modalen miesteliu. Jame gyveno 350 žmonių.
Dabar miestelyje veikia dvi informacinių technologijų kompanijos. Per trejus metus žmonių padaugėjo 15 procentų.
Geriausi programuotojai – iš Šiaulių
Internete galima rasti 20 klausimų, norintiems dirbti „Google“ kompanijoje: pavyzdžiui, apibūdinkite vištą naudodami programavimo kalbą. Kokie klausimai ir reikalavimai darbinantis jūsų įmonėje?
Kaip Suomijos kompanija „Angry birds“, kurie klausia, kodėl paukščiai nekenčia kiaulių... Mes neturime keistų klausimų.
Per daugelį metų patirties samdant žmones, skiriame laiko išsamiam pokalbiui, asmenybei vertinti. Paprastai ne tautinės, o asmeninės savybės, kvalifikacija lemia pasirinkimą. Kultūriniai skirtumai mažėja, kai yra aukštesnis išsilavinimas.
Lietuvoje turite daug išsilavinusių žmonių. Neseniai buvau lyderistės forume Kaune. Vienas iš lektorių šnekėjo, jog baigusių aukštuosius mokslus Lietuvos vyrų ir moterų vidurkis – didžiausias Europos Sąjungoje. Palyginti su kitais, moterys užima pirmą vietą. Taigi, turite vienas protingiausių merginų pasaulyje!
Minėjote, jog kvalifikuotų programuotojų surasti darosi vis sunkiau. Randate jų Šiauliuose?
Beveik visi specialistai iš Šiaulių, tik keli iš Vilniaus. Bet ir jie kilę iš Šiaulių, iš sostinės grįžo. Stengiamės surasti protingų žmonių, išvykusių iš Šiaulių, ir sugrąžinti juos atgal.
Kai 1995 metais pradėjau verslą Modalene, jame veikė tik smėlio industrija ir dirbo ūkininkai. Dar – miestelio savivaldybė. Daugiau nieko. Darbo vietų skaičius – nulinis. Visas jaunimas mokėsi iki devintos klasės, o tada išvykdavo į didžiuosius miestus.
Pamačiau, kiek vertės bendruomenei gali atnešti verslas. Dabar į Modaleną daug jaunimo grįžta – juos traukia galimybė baigus mokslus rasti darbo vietą su iššūkiais.
Informacinių technologijų kompanijos Modalene – didžiausios darbdavės. Automatiškai, kai žmonės grįžta, jie perka parduotuvėse, veda vaikus į darželį, mokyklas. Tai veikia bendruomenę.
Mano vizija – padaryti lygiai tą patį Šiauliuose. Žinoma, negalime visko padaryti vieni, bet bent jau pabandysime. Paprasta – tereikia nukopijuoti tai, ką padarėme Modalene.
Tai buvo drąsus žingsnis. Kodėl nutarėte mažame miestelyje kurti savo verslą?
Nekenčiu auginti bulves, todėl prireikė daryti kažką kita.
Greičiausias internetas
Kas buvo sunkiausia pradedant verslą Šiauliuose?
Labai sunku nebuvo, nes čia pažinojau žmones daugiau nei 10 metų. Sunkiausia buvo sustyguoti bendradarbiavimą tarp darbuotojų Lietuvoje ir Norvegijoje. Nuo 2005 metų išmokome suprasti kultūrinius skirtumus.
Kartais verslininkai sako, kad Lietuvoje jaučiamas Sovietų Sąjungos pėdsakas. Ar teko su tuo susidurti?
Tą jaučiu, matau, bet tai mūsų neveikia, nes samdome jaunus žmones su aukštuoju išsilavinimu. Sovietų likučius jaučiu tik bendraudamas su neišsilavinusiais vyresniais žmonėmis. Mūsų komandos darbuotojų amžiaus vidurkis – apie 30 metų.
Kokį įspūdį jums paliko vietiniai lietuvių verslininkai?
Šiuo metu su jais esame mažai susiję. Tikiuosi, tai pasikeis, nes sukūrėme pagrindinį ir svarbiausią įmonės projektą – „Mobile Worker“. Tai pirmasis produktas, su kuriuo išėjome už vidinės Norvegijos rinkos. Manau, per šiuos metus produktas augs, todėl galėsime jį pasiūlyti Lietuvos rinkai.
Koks verslo sėkmės raktas?
Žinote „Nike“ šūkį? Tiesiog darykite tai ("Just do it“, angl.k.).
Ar matote Lietuvoje papildomų resursų verslui, kurių nėra kitose šalyse?
Turite greičiausią internetą pasaulyje. Na, galbūt esate antri – su jumis konkuruoja tik Honkongas. Keliai pakankamai geri, o palyginti su Latvija, čia – dangus.
Lietuvių anglų kalba iš vidutinės tampa labai gera, palyginti su kitomis šalimis. Juo labiau kad Lietuvoje anglų kalbos mokoma nuo pradinių klasių. Daug žmonių iš Indijos trokšta dirbti Norvegijoje, bet jų anglų kalba – tragiška, lyginant su jūsų.
Lietuvoje nuolat pabrėžiama, kad mūsų viena iš pagrindinių bėdų – emigracija. Kaip manote, ko reikia, kad žmonės norėtų grįžti?
Svarbu kurti originalų produktą, kurį galima visą laiką parduoti. Jis turi turėti ilgalaikę vertę, generuoti pinigus savarankiškai.
Girdėjau, kad kitamet bus leidžiama užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje? Būtų tas pats, jei norvegai parduotų savo jūrą su žuvimi. Reikia saugoti tai, kas vertinga, ateičiai, o ne kartą parduoti ir gauti daug pinigų.
Tai vadinama šlapinimusi į savas kelnes. Negalvoji apie ateitį, nes šilta dabar.
Kas jus labiausiai motyvuoja dirbti ir veikti toliau?
– Matyti kažką augantį.
