NT brokeris Ignas Zabarauskas pastebi, kad lietuviai investuodami į NT daro nemažai klaidų.
„Viena dažniausių investicijų – butas nuomai. Ir žmonės dažnai investicijai renkasi tuos Vilniaus mikrorajonus, kur patys gyvena. Pavyzdžiui, jeigu žmogus gyvena Antakalnyje, jis ten nori ir butą nuomai nusipirkti.
Tačiau ne visada toks sprendimas yra teisingas komerciniu atžvilgiu. Ne visada tame rajone būtent pirkėjo nusižiūrėtas butas bus rentabilus, lengviausiai išnuomojamas ir generuos geriausią grąžą“, – pastebėjo NT brokeris.
Anot jo, geriausia investuoti į mažus butus.
„Dažna klaida, kada žmonės, gyvenantys 3 kambarių bute, nusiperka kotedžą ar namą, o butą pasilieka nuomai. Toks butas nuomininkams per didelis, bus sunku rasti, kas norės jame gyventi. Tokį būstą gyventojai dažniausiai nesinuomoja, bet perka.
Investicijai nereikia bijoti pirkti net 18–25 kvadratinių metrų ploto studijos tipo butų. Tokie būstai patrauklūs studentams ar jauniems specialistams“, – komentavo I. Zabarauskas.
Pasak jo, nuomai butus gyventojai įrengia pigiau.
„Tai yra protingas sprendimas, nes nuomininkas neįvertins ir nemokės daugiau už gerą ir kokybišką įrengimą. Nuomininkui svarbiausia, kad būstas atliktų savo funkciją. Jeigu jam reikia 2 kambarių buto, tai jo ir reikia, o ne buto su papildomais marmuriniais stalviršiais ir pan.
Svarbiausia ne įrengimas, bet vieta. Labiausiai apsimoka nuomai pirkti būstą Naujamiestyje, Šnipiškėse, Antakalnyje, Žirmūnuose, Baltupiuose, mikrorajonuose netoli aukštųjų mokyklų“, – vardijo I. Zabarauskas.
Anot jo, nuomininkui taip pat nėra labai svarbu, butas senos ar naujos statybos.
„Labiau apsimoka pirkti senesnės statybos būstą, nes jis bus pigesnis. O jeigu jis bus sutvarkytas, tai nuomininkui jis atliks tą pačią funkciją, kaip ir naujos statybos daugiabutyje, esantis butas.
Būstai sau ir nuomai skiriasi
„Inreal” Investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotojo „Būsto mugėje“ pasakojo kuo skiriasi butai, kuriuos gyventojai perka sau ir butai, kuriuos perka nuomai.
Anot jo, apskritai įsigyti būstą verta tuomet, kai būsto kaina nemažėja daugiau nei skirtumas tarp būsto nuomos kainos ir paskolos palūkanų.
„Pavyzdžiui, jeigu būsto nuoma kainuoja 5–6 proc. būsto kainos per metus, o paskolos palūkanos siekia 4 proc., tada verta jį įsigyti“, – skaičiavo NT specialistas.
Tačiau anot jo, variantų, kaip apskaičiuoti ar verta įsigyti savo būstą ar jį nuomotis, yra ir daugiau.
„Dar vienas pavyzdys, jeigu radote butą, kuris atitinka dabartinius ir bent kelių metų į priekį poreikius, tada jį verta įsigyti. Nes buto keitimas gana brangus malonumas. Tenka mokėti notaro, hipotekos įregistravimo, būsto paskolos sudarymo ir tarpininkavimo, jeigu naudojatės tarpininko paslaugomis, mokesčius.
Jeigu nuspręsite kiekvienais metais keisti būstą, jo kaina turi augti labai sparčiai, kad nepatirtumėte finansinių nuostolių. Tuo metu nuomininkas būstą gali keisti kiekvienais metais. Šiemet jis gali gyventi Vilniaus Pašilaičių mikrorajone, o kitais – jau Žirmūnų. Nuomininkui keisti butą nėra sudėtinga“, – komentavo T. S. Kvainickas.
Pasak jo, butas sau ir nuomai skiriasi.
„Jeigu perkate būstą sau, jis turi atitikti jūsų asmeninius poreikius. O jie gali būti skirtingi, jeigu vienam žmogui reikia miegamojo, darbo kambario ir virtuvės, kitam gali reikėti miegamojo, vaikų kambario ir virtuvės. Vieni nori gyventi dideliame bute, o kiti – studijos tipo.
Būsto amžius didesnę įtaką daro jo savininkui, o ne nuomininkui. Nusipirkus būstą jo savininkui svarbus negyvento būsto jausmas, tuo metu nuomininkui jis nėra toks svarbus, nebent pačiam pirmajam, kuris išsinuomos pirmas“, – atkreipė dėmesį T. S. Kvainickas.
Savininko ir nuomininko poreikiai skiriasi
Specialistas teigė, kad NT savininkui svarbiausia turto likvidumas ir finansinė grąža, kurią jis gauna.
„Kalbant apie vietą Vilniuje, Senamiestis, Šnipiškės, Užupis – yra prestižiniai mikrorajonai. Tačiau ne visi nori ten gyventi. Jeigu žmogus dirba verslo centre Pašilaičiuose, jam neapsimokės gyventi centre, brangiai mokėti už nuomą ir stovėti kamščiuose vykstant į darbą“, – pastebėjo T. S. Kvainickas.
NT specialisto teigimu, brangiausiai išnuomojamas naujas arba naujai įrengtas būstas, nes jis dar negyventas.
„Tačiau vėliau bėgant metams tokio buto nuomos kaina ima mažėti, atsiranda kosmetinio remonto poreikis. O 12–14 metų senumo būstai rinkoje tampa jau nebepatrauklūs. Žinoma, dar svarbu vietos aspektas.
Būstų sau ir nuomai dažnai skiriasi ir įrengimas. Jeigu būstas sau įrengiamas brangesnėmis medžiagomis, taikant išskirtinius sprendimus, butas nuomai įrengimas dažnai būna pigesnis. Tačiau jeigu dėl šios priežasties naujo būstų sau ir nuomai kaina skiriasi, po kelių metų kainos tampa vienodos“, – dėmesį atkreipė NT specialistas.
Anot jo, šiuo metu būsto pasirinkimas Vilniuje didelis.
„Jeigu sovietų okupacijos metu buvo vystomas vienas ar du mikrorajonai, šiuo metu plėtra vystoma plačiau. Kai kurių rajonų matome atsigavimą, pavyzdžiui, Naujamiesčio. Jis buvo vystomas iki 1965 metų, vėliau plėtra sustojo ir vėl buvo atnaujinta jau po Nepriklausomybės atgavimo. Mikrorajonų patrauklumą skatina nauja statyba“, – sakė T. S. Kvainickas.
Jis pastebėjo, kad nuomoti apsimoka mažesnius butus.
„Kuo būsto plotas didėja, tuo mažėja kvadratinio metro nuomos kaina. Tai yra todėl, kad nuomos kaina nustatoma apvali 300, 350, 400, 450, 500 eurų ir t.t. Todėl 44 kvadratinių metrų ploto 46 kvadratinių metrų ploto būtų nuomos kaina bus vienoda. Todėl racionaliau išplanuotas būstas nuomos grąžą suteiks didesnę“, – sakė T. S. Kvainickas.
NT sandorių mažiau
Registrų centro duomenimis, praėjusį mėnesį bendras įregistruotų NT sandorių skaičius nesiekė 10 tūkst., o pagrindinių NT kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – pardavimai nuo pastarųjų keleto metų vidurkio atsiliko maždaug 15–20 proc.
„Bendras šių metų atotrūkis nuo praėjusių metų yra apie 15 proc. ir, tikėtina, kad panašios tendencijos išsilaikys ir iki šių metų pabaigos“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje įregistruota 84,7 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 14 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai buvo įregistruota 98,7 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per rugsėjį įregistruota 9,3 tūkst. NT objektų pardavimų, arba 15 proc. mažiau nei pernai rugsėjį (10,9 tūkst.) ir 6 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (9,9 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 22,9 tūkst. butų pardavimų – 12 proc. mažiau nei prieš metus, kai per tris ketvirčius buvo įregistruota 26,1 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų rugsėjo mėnesį įregistruota 2,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. mažiau nei 2022 metų rugsėjį ir 3 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
Vilniuje šiemet įregistruota beveik 7,8 tūkst. butų pardavimų, arba 12 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – 3,3 tūkst. (3 proc. mažiau), Klaipėdoje – 2,1 tūkst. (6 proc. mažiau).
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje taip pat įregistruota beveik 8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 21 proc. mažiau nei pernai analogišku laikotarpiu, kai buvo įregistruota 10,1 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų rugsėjį įregistruota 964 namų pardavimai, arba 18 proc. mažiau nei pernai rugsėjį ir 6 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
Koks procentas lietuvių yra investavę, turiu omenyje, - tą investavimo prasmę, -
kokia yra minima straipsnyje, tai yra,-
NT įsigijimą tam kad jį nuomoti, o ne - patiems gyventi?
Kiek žmonių Lietuvoje turi antrąjį - bent kažkokį tai - NT objektą, apskritai?
Tam kad sakyti "DAUGUMA" - tas - "pasiturinčių" lietuvių - kiekis turėtų sudaryti bent 51%.
Nagi nagi? Ar tik - ne per daug skambiai žurnalistai bus pasisakę?
Nes skurdo kamuojamoje Lietuvoje - 90% lietuvių - džiaugiasi, -
jog turi nuosavą stogą virš galvos, -
o apie antrą būstą - nuomai ar sau - tegali pasvajoti.