Anot jo, stiklinių pakuočių surinkimas yra žymiai brangesnis, reikalauja daugiau resursų.
„Taip, užstato sistema veikia puikiai, tačiau ji veikia puikiai surenkant lengvas pakuotes, plastikines ir metalines, kurios nesunkios, nedūžta ir kurias gyventojams paprasta grąžinti į parduotuves“, – LRT radijui penktadienį sakė G. Varnas.
Pasak jo, kasmet tokių pakuočių surenkama apie 91 proc., tuo metu stiklinės taros – apie 85 procentus. G. Varno teigimu, šiuo metu užstato sistemoje stikliniai buteliai sudaro apie 5 proc. visų pakuočių, tačiau skaičiuojant tonomis – apie 40 proc. viso kiekio.
„Tai reiškia, kad šių pakuočių rinkimas reikalauja žymiai daugiau resursų ir ploto, ir darbo jėgos, ir ekonominių resursų, surinkimas yra žymiai brangesnis“, – sakė G. Varnas.
„Žinome, kad iš gyventojų pakuotes priima parduotuvės taromatais ar rankiniu būdu, tai reikalauja ploto. Stiklinės pakuotės reikalauja daugiausiai ploto“, – pridūrė jis.
Pasak G. Varno, išplėtus užstato sistemas į stiprių alkoholinių gėrimų rūšį, nuo dabar surenkamų 10 tūkst. tonų stiklo per metus šis kiekis išaugtų iki 50 tūkst. tonų.
„Prekybininkai bet šiuo metu nesupranta, iš kur būtų galima skirti tokius didelius papildomus resursus šiam papildomam surinkimui“, – teigė jis.
Jis taip pat teigė kol kas nematantis pagrindo didinti užstato dydį, kadangi kasmet grąžinamas didelis ir stabilus taros kiekis.
Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti siūlymą po poros metų išplėsti taros surinkimo apimtis – jei jam būtų pritarta, taromatai priimtų visas iki trijų litrų talpos gėrimų pakuotes, įskaitant stipraus alkoholio stiklo ir plastiko butelius.
Seimas šiuo klausimu paprašė Vyriausybės išvados. Toliau pataisas jis svarstys gruodžio 16 dieną.
Priėmus pataisas į taromatus būtų galima nešti ir šampano, degtinės, kitų stipriųjų gėrimų butelius, stiklainius, kurie dabar išmetami į stiklo konteinerius, taip pat plastiko tarą nuo pieno, jogurtų. Dabar taromatai dalies tokios taros nepriima.
