Estijos vyriausybės, atsisakiusios leisti žvalgyti jūros dugną savo teritoriniuose vandenyse, smūgio sulaukęs Rusijos ir Vokietijos konsorciumas „Nord Stream“ ką tik gavo dar vieną – šįkart Vokietijos.
Nors „Gazprom“ ir jo partnerių Vokietijoje bendrovių BASF ir E. ON konsorciumo atstovai dažnai primena Vokietijos kanclerės Angelos Merkel žodžius, kad Baltijos dugnu iš Rusijos į Vokietiją tiesiamo dujotiekio projektas bus įgyvendintas laiku, nepaisant kritiškos Baltijos valstybių ir Lenkijos pozicijos, aiškėja, kad jo įgyvendinimas gali užsitęsti.
Rusijos bendrovės „Gazpromeksport“ valdybos pirmininkas Sergejus Komlevas vakar žurnalistams pranešė, kad Vokietija neleidžia „Gazprom“ ir jo partneriams BASF bei E.ON statyti atšaką iš būsimojo Baltijos dujotiekio, jei nebus gautos garantijos, kad prieiga prie jos bus suteikta ir „trečiosioms šalims“.
„Projekte dalyvaujantys mūsų partneriai jau kreipėsi į Vokietijos reguliavimo tarnybas su prašymu atidėti tokio reikalavimo vykdymą, bet gavo neigiamą atsakymą“, - sakė S. Komlevas.
Europos Sąjunga neseniai nutarė apsvarstyti galimybę uždrausti dujų tiekėjams, tarp jų ir užsienio bendrovėms, įgyti savo nuosavybėn Europoje magistralinius ir skirstomuosius dujotiekius.