Nijolė Baronienė
Ne kiekvienas gali ir nori tvarkyti namų aplinką pats. Tačiau dauguma mieliau gyventų ten, kur žaliuoja veja, žydi gėlynai, o nuo vaismedžių derliaus svyra šakos.
Suplanuoti aplinką – didžiulis ir atsakingas darbas. Kur bus takai, želdynai, aikštelės, apšvietimas, gali patarti kraštovaizdžio architektai ir dizaineriai. Norint tinkamai suplanuoti aplinką, reikia ne tik architektūros, kompozicijos, sodininkystės, inžinerijos žinių, bet ir gero skonio.
Augalai – ne puodynės
Prie kiekvieno privataus namo yra didesnis ar mažesnis žemės plotas. Kuo jis mažesnis, tuo mažiau vargo: kelis arus galima apsėti veja, pasodinti vieną kitą augalą ir bus gražu. Tačiau turintiesiems bent šešių arų sklypą tenka sukti galvą, ką daryti: samdyti kraštovaizdžio dizainerius ar pataupyti ir patiems imtis darbo. Juk ne veltui sakoma: „Ne šventieji puodus lipdo.“ Vis dėlto šis posakis netinka, kai kalbama apie augalus. Jie įsišaknija ir, jei buvo pasodinti ne ten, kur reikia, šeimininkams tampa dideliu rūpesčiu. Kartais neužtenka kelių vyrų, kad išrautų kelmus, tenka samdyti techniką. Ne vietoje nutiestas takas, prastai auganti veja, uždumblėjęs vandens telkinys – šias ir kitas problemas tenka spręsti specialistams. Jų paieškos privačių sklypų savininkams kainuoja daug laiko ir kantrybės.
„Be popierių“ pigiau
Kai kurie norintieji, kad aplinka būtų kokybiškai sutvarkyta, renkasi tik draugų ar pažįstamų rekomenduojamą apželdininmo įmonę. Kiti pradeda nuo paieškų internete. Ten – aibė skelbimų, jų turinys panašus: „Darbšti komanda, turinti didelę patirtį bei diplomuotus specialistus, reikalingus įrankius ir mechanizmus, siūlo aplinkos tvarkymo bei apželdinimo paslaugas. Garantuojame gerą darbo kokybę už priimtiną kainą. Bendradarbiaujame su įvairiais tiekėjais ir gamintojais, todėl prekės, kurių pageidausite, bus gerokai pigesnės. Kuriame apželdinimo planus, galėsime pateikti kelis variantus, iš jų išsirinksite tinkamiausią. Visi darbai (vejos įrenginas, medelių sodinimas, gyvatvorės, alpinariumai, trinkelių klojimas, laistymo sistemos ir t. t.) atliekami nuo pradžios iki galo. Už nedidelę kainą galima tartis dėl ilgalaikių priežiūros darbų.“ Kai paskambinusi pagal vieną tokį skelbimą pradėjau teirautis, kiek kainuotų sklypo aplinkos sutvarkymas, išgirdau, kad „su popieriais“, t. y su sutartimi, būtų viena kaina, o jei būtų laikomasi tik žodinio susitarimo, – kita, mažesnė. Kas gi nenorėtų mokėti mažiau? Tačiau, kur garantija klientui, kad darbai bus kokybiški, o sklypą tvarkiusios įmonės specialistams bus sumokėta už medžiagas ir darbą? O gal abiem pusėms reikia vadovautis taisykle: „Kas nerizikuoja, tas negeria šampano“?
„Gudručių“ žaidimai
Kai yra noro, laiko ir jėgų tvarkyti aplinką patiems, galima pasisamdyti kraštovaizdžo architektą, sumokėti jam apie 100 Lt už vienos valandos konsultaciją ir, laikantis jo rekomendacijų, imtis darbų. Tačiau atsiranda „gudručių“, kurie geba neišleidę nė lito pasinaudoti apželdintojų žiniomis. Tai daroma labai paprastai: aplankomos kelios apželdinimo įmonės, užsakomi projektai, vėliau jie nukopijuojami, o apželdintojų paslaugų atsisakoma arba pažadama paskambinti kitais metais. Tai žinodami, įmonių vadovai ėmė neduoti parengtų projektų klientams išsinešti namo, kai jie prašo, esą nori pasitarti su šeimos nariais, parodyti projektus artimiesiems.
Mados iš svetur
Daugiau nei 20 metų apželdinimo srityje dirbančios įmonės „Rudista“ vadovė Stasė Jatužienė sakė, kad užsakovų netrūksta, žmonės nori gyventi gražiai, tačiau prašo, kad aplinka būtų sutvarkyta taip, kad reikėtų kuo mažiau laiko skirti jai prižiūrėti. „Ateina mados iš kitų šalių. Pastaruoju metu daug kam reikia varpinių šeimos augalų. Dauguma miskantų, šiūruoklių, viksvinių žolių yra nereiklios, puikiai atrodo želdynuose. Vis dėlto kai kurie šie augalai nukentėjo per besniegę žiemą, – sakė pašnekovė. – Vietoje vejos daug kas nori žydinčios pievos. Tačiau įrengti ją nėra taip paparsta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.“ S.Jatužienė pabrėžė, kad su kiekvienu klientu reikia ilgai ir kantriai bendrauti, kol suderinamos visos apželdinimo projekto detalės. Atsiskaitymo už darbus ir medžiagas problemų „Rudistai“ nekyla, nes visada sudaroma ir pasirašoma sutartis. „Esame seniai rinkoje dirbanti įmonė, branginame savo vardą, tad gyvename taip, kad kiltų kuo mažiau rūpesčių“, – tikino pašnekovė.
Svarbiausia – žinios
S.Jatužienė sakė, kad kartais tenka perdaryti nepatyrusių ar nesąžiningai dirbančių kolegų apželdintus sklypus. „Blogai, kai neturintys žinių ir patirties imasi to, ko nemoka. Jie ne tik nuvilia užsakovus, bet ir, numušdami kainas, kenkia rimtai, seniai dirbančioms įmonėms. Suprantama, kad didelis nedarbas, kas žmonės griebiasi verslo, nes nori išgyventi, tačiau pirmiausia reikia įgyti žinių, o tada siūlyti savo paslaugas“, – sakė pašnekovė. Ji priminė, kad Lietuvoje veikia apželdintojų asociacija, kurioje susibūrusios atsakingai dirbančios įmonės, tad jei norima garantijų ir kokybės, verta rinktis kurią nors asociacijos narę.
Aras ar kvadratinis metras
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose apželdinimo projektų rengimo įkainiai svyruoja: vienur – 5–7 Lt už 1 kv. m, kitur už projekto eskizą prašoma iki 1 200 Lt ar daugiau. Turintieji 10 arų sklypą ir pasirinkę 5 Lt už 1 kv. m įkainį, už aplinkos sutvarkymo projektą paklos apie 5 000 Lt. Todėl verta neskubėti ir paieškoti įmonės, kuri projektus rengia pigiau. Labai dažnai klientai išgirsta, kad kainos – sutartinės, nes nežinia, kokie užsakovo užmojai, kiek kartų jis taisys eskizą, ar įgyvendinti idėjas patikės projekto rengėjams, ar tai darys pats. Jei pats, projektas kainuos daugiau, o jei darbų imsis projektą rengusi apželdinimo įmonė, – mažiau.
Darbų kainos panašios visur. Sklypo žemė bus lyginama, formuojami šlaitai už 2 –3 Lt už 1 kv. m, kultivuojama už pustrečio lito už 1 kv. m, želdynai mulčiuojami, naikinamos herbicidais piktžolės nuo lito už 1 kv. m. Geriau rinktis įkainius už arą nei už kvadratinį metrą. Pavyzdžiui, jei vejos purškimas nuo ligų ar piktžolių bus 15 Lt už arą, o kvadratinis metras už tuos pačius darbus bus įkainotas tik 1 Lt, nesunku suskaičiuoti, koks bus skirtumas: 600 Lt, mokant už kvadratinį metrą ir beveik 100 Lt mokant už arą. Įrengti vidutinio dydžio alpinariumą atsieis apie 300 Lt. Ši suma – tik už darbus, nes augalai ir medžiagos skaičiuojami atskirai. Augalų sodinimas – 10–30 Lt už vienetą: tai priklauso nuo augalo dydžio, duobės, kurią reikės kasti. Už metrą sklypo drenažo teks pakloti apie 20 Lt.
Kainos panašios
UAB „Sodo bitės“ vadovė Lina Bukauskienė tikino, kad dabar įkainiai už darbus, palyginti su sunkmečio kainomis, nėra smarkiai išaugę. 2009 m. vejos įrengimas kainavo 5 Lt už kv. m, o dabar atsieina 6–8 Lt, jei sklypas didelis ir pasirašoma ilgalaikė sutartis. Vieno metro aukščio ar šiek tiek didesnį medelį įmonės darbuotojai pasodins už 15–30 Lt, mažesnį augalą – už 7–10 Lt, gėles – už 5 Lt. Jei jų daugiau, kaina bus mažesnė. „Pastebėjome, kad dabar užsakovai renkasi projektus, pagal kuriuos aplinką siūloma sutvarkyti taip, kad reikėtų kuo mažiau priežiūros. Daug žmonių dažnai išvažiuoja padirbėti į užsienį, tad nori, kad jų namų kiemas gražiai atrodytų, bet priežiūros darbai kainuotų ne itin daug. Dažnai sutvarkę aplinką sudarome ilgalaikes sutartis priežiūros darbams“, – sakė pašnekovė. Renkantis apželdinimo įmonę ji patarė nesivadovauti forumuose išsakytomis nuomonėmis, nes virtualioje erdvėje irgi verda nešvari konkurencinė kova. Nelegaliai dirbančios įmonės suinteresuotos skleisti klaidingą informaciją apie kolegas. „Kita blogybė – nemokamai rengiami projektai. Tiesa, tik iš dalies tuos eskizus galima pavadinti projektais. Jų nėra ko lyginti su tais, kuriuos parengia kolegijas baigę specialistai. Todėl kai pamatome nuostabą, kad projektas kainuos, suprantame, kokius „kolegas“ jau spėta aplankyti“, – pasakojo L.Bukauskienė.
Ne apželdintojų kaltė
Ilgesnę patirtį ir gerą vardą turinčios įmonės nuo nemokių klientų apsidraudžia imdamos avansą, sudarydamos detalias sutartis. „Sutartyse nurodyta, kaip reikia prižiūrėti pasodintus augalus. Jei žmonės nepalaisto augalų, nieko keisto, kad jie neprigyja. Mėnuo, pusantro mėnesio – laikas, per kurį matosi, kaip augalas jaučiasi, prigijo ar ne. Jei tinkamai prižiūrimas vis dėlto nudžiūvo, jį keičiame kitu, o jei žuvo po žiemos, apželdintojai niekuo dėti. Tai irgi numatoma sutartyse. Mūsų užsakovai visada gauna atmintines, kuriose nurodyta, kaip prižiūrėti augalus“, – sakė UAB „Sodo bitės“ vadovė. Dėl darbuotojų stygiaus ji nesiskundė. Tik pastebėjo, kad sunkiau atsirinkti gerus. Daugiau padarantys skatinami didesniu atlyginimu. Paklausta apie užsakovus, ji pastebėjo, kad Kaune jie malonesni nei Vilniuje: mat laikinojoje sostinėje daugiau investuojama į gražią aplinką.
