Per pastaruosius metus buvo priimtas ne vienas Seimo sprendimas ribojantis prekybą alkoholiu. Šį kartą į spirituoto vyno ir degtinės taras nusitaikyta neatsitiktinai.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius dr. Renaldas Čiužas teigia, kad girtaujantys asmenys dažniausiai renkasi pigų stiprų alų arba spirituotą vaisių vyną .Tai buvo patvirtinta 2017 metais Vilniaus universiteto paviešintame tyrime.
„Taip pat būtent asmenims, priklausomiems nuo alkoholio, yra skirti ir stiprieji gėrimai, išpilstyti į jogurto indelio-puodelio tipo pakuotę nuplėšiamu dangteliu.
Šiuo įstatymo projektu siekiama tikslingai riboti produktų, kurie skirti išimtinai girtaujantiems asmenims, prekybą. Siekiama uždrausti gėrimų, kurių alkoholio koncentracija didesnė negu 6 proc., prekybą plastikinėje taroje (išskyrus mažas oro uostams skirtas talpas).
Siekiama uždrausti ir į jogurto indelio-puodelio tipo pakuotę nuplėšiamu dangteliu išpilstytus „vieno gurkšnio“ gėrimus, kurie iš esmės yra skirti išgerti ryte siekiant sumažinti abstinencijos efektą, tačiau veda prie kasdienio alkoholizmo“, – aiškina specialistas.
Pasak, R. Čiužo panašūs sprendimai Lietuvai reikalingi ir panašu, kad yra veiksmingi.
„Štai, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimų duomenimis, Lietuva pagal alkoholio suvartojimą yra viena iš pirmaujančių valstybių pasaulyje. 2016 m. Lietuvoje alkoholinius gėrimus vartojo 24,9 proc. vyrų ir 6,9 proc. moterų. Iš jų atitinkamai 79,5 ir 44,6 proc. epizodiškai sunkiai girtavo.
2010 metais PSO duomenimis vienam gyventojui atiteko 11,2 litrai absoliutaus (100 proc.) alkoholio, o jau 2019 metais vienam gyventojui atiteko 9,4 litrai absoliutaus (100 proc.) alkoholio“, – pastebi specialistas.
Tačiau anot, R. Čiužo kitas tyrimas rodo šiek tiek kitokią situaciją.
„Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2020 metais atlikto tyrimo „Tabako gaminių ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių efektyvumo ir požiūrio vertinimas“ duomenimis, absoliuti dauguma apklausos dalyvių (n=1007) yra vartoję alkoholinių gėrimų nors kartą gyvenime (94 proc.). 2 proc. tiriamųjų teigia, kad vartoja kasdien, 6 proc. – nevartojo niekada.
O 2017 m. tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime vartojusių alkoholinius gėrimus buvo 93 proc., o niekada nevartojusių – 7 proc.“, – komentuoja specialistas.
Paklaustas, ar gėrimų gamintojai ir pilstytojai spės pasiruošti pakeitimams R. Čiužas tikino, kad sprendimas dėl taros buvo priimtas pernai, o įsigalios dar tik lapkričio 1 d. tad gamintojai, pilstytojai ir prekybininkai turėjo laiko jiems pasiruošti.
Tačiau specialistas tikina, kad kaip ir prieš kiekvienus įsigaliojančius įstatymų pakeitimus, kurie yra priskirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento kompetencijai, departamentas parengia ir išplatina atmintines apie įsigaliojančius pakeitimus. Ne išimtis bus ir šie pakeitimai.
„Komunikacijai su įmonėmis naudojamos ne tik įvairios internetinės svetainės, žiniasklaidos priemonės, tačiau ir inovatyvūs būdai, pasitelkiant socialinius tinklus ir departamento sukurtą ir plačiai naudojamą daugiafunkcinį konsultavimo modelį medis.ntakd.lt.
Taip pat departamentas planuoja organizuoti susitikimus su ūkio subjektais, kurių metu bus aptarti nauji prekybos apribojimai. Departamentas tikisi, kad ūkio subjektai jau yra susipažinę su priimtais įstatymo pakeitimais, yra tinkamai pasirengę juos įgyvendinti ir pažeidimų išvengti pavyks“, – aiškina R. Čiužas.
Tokia produkcija prekiavo mažai
Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka teigia, kad dauguma asociacijos narių apskritai niekada neužsiėmė tokių gėrimų gamyba, importu ir prekyba.
„Ši produktų kategorija sudarė visiškai nereikšmingą dalį bendros produkcijos ir buvo nuolat mažėjanti grupė. Asociacijos nariai niekaip nesiruošia šiems pokyčiams, kadangi tai niekada nebuvo svarbi produktų grupė į kurios gamybą ar prekybą būtų orientuojamasi“, – tikina asociacijos vadovas.
Anot jo, asociacijai priklausančios bendrovės pasisako tik už atsakingą ir saikingą alkoholinių gėrimų vartojimą.
„Todėl bendrai vertindami ir atsižvelgdami į naujausius duomenis apie alkoholio vartojimą manome, kad tokie pokyčiai siekiant neimituoti, o iš tikrųjų spręsti alkoholizmo problemas yra reikalingi“, – sako M. Zakarka.
