Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad liepos mėnesį net 31 926 kvalifikuoti darbuotojai gavo minimaliąją mėnesinę algą (t.y. lygiai 380 Eur), nors nuo to mėnesio 1 dienos, įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, darbdaviai minimalią mėnesinę algą gali mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Pranešime aiškinama, kad nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, nekvalifikuoti darbininkai atlieka paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti dažniausiai reikia rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Daugumai šios grupės profesijų reikia pradinio išsilavinimo , kai kuriems darbams gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Profesijų pavyzdžiai: kambarinė, automobilių plovėjas, pakuotojas, krovikas, prekybos salės darbuotojas, virtuvės darbininkas, sargas.
Tiesa, kvalifikuotų darbuotojų, kurie gauna itin mažas pajamas, skaičius dar labiau išauga įtraukus ne tik tuos, kurie gauna 380 Eur, bet ir tuos, kurie dirba už mažiau. Iš viso tokių darbuotojų skaičiuojama 140 tūkst.
Vis dėlto, jei darbuotojas pakliūna į kvalifikuotų darbuotojų gretas ir uždirba mažiau nei nurodoma Darbo kodeksas, teisybės išsireikalauti teks jam pačiam.
Patys darbuotojai nežino, ar yra priskiriami kvalifikuotiems
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas vertindamas šiuos „Sodros“ pateiktus duomenis sako, kad iš tų beveik 32 tūkst. darbuotojų, kurie turėjo gauti didesnį nei minimalų atlygį, tik keli proc. darbdavių galėjo sąmoningai pažeidinėti įstatymą. Pasak jo, ką mato „Sodra“, dar nereiškia, kad iš tikrųjų vyksta kažkokie pažeidimai.
Jis išskiria kelias priežastis, kodėl galėjo būti tiek daug darbuotojų gaunančių mažesnę nei turėtų algą.
„Pirma, tikrai dalis įmonių, ypatingai tie, kurie nelabai seka įvykius susijusius su Darbo kodekso pakeitimais, tiesiog pražiūrėjo ir nekreipė dėmesio. Bendraudamas su regionų verslininkais aš jaučiu, kad labai panašiai yra. Patys klausia, kas tas nekvalifikuotas darbas.
Ir tai antras dalykas. Net Trišalėje taryboje svarstėme, kad gali būti visokių nesupratimų, nes vertinimas, kas yra kvalifikuotas kas ne, pakankamai sunku gali būti nustatyti. Ypač tam pereinamam laikotarpiui“, – nurodo D. Arlauskas.
Trečioji priežastis – patys darbuotojai supranta, kad gal nors ir turi aukštesnį išsilavinimą, nėra kvalifikuoti. Mat vien išsilavinimas neapsprendžia gebėjimų darbe.
„Šioje vietoje keistai atrodo, kad „Sodra“ tarsi konstatuoja ir kaltina. O kodėl darbuotojai tada darbdavių nekaltina? Nes jaučia patys, kad yra nekvalifikuoti ir, jei šitą klausimą kels, tai ir šito darbo negaus.
Jie puikiai supranta, kad jei kažkaip baigei mokslus, niekada rimtai nežiūrėjai į tą specialybę, reikėjo tik diplomo, o realioje darbo rinkoje darbdaviai ima tą žmogų, kuris gali atlikti darbą“, – sako jis.
Kaip pavyzdį jis pateikia tokią situaciją: žmogus turi filosofijos magistro diplomą, tačiau bando įdarbinti dirbti kokį techninį darbą – kvalifikuotas jis ar ne?
„Reikia realiai žiūrėti jo darbo įgūdžius ir gebėjimus. Galų gale, jei jis ir baigęs tą specialybę pagal kurią darbinasi, mes turime konkrečių pavyzdžių, kad žmogus baigęs universitetą atėjęs į darbą neturi nuovokos, kaip tas žinias pritaikyti“, – nuomone dalinasi D. Arlauskas.
Darbdavių atstovas taip pat prideda, kad laikui bėgant iš vis nekvalifikuoto darbo nebeliks, nes verslai optimizuojasi, diegia vis daugiau technologijų, kurias valdant reikės tam tikros kvalifikacijos.
„Brangstant ir paslaugoms, ir produktams žmonės tiesiog turės daugiau į save investuoti lankyti kažkokius kursus, įgyti daugiau žinių ir tada didinti savo vertę, kad gautų didesnį atlyginimą. Be to, verslai optimizuojasi, rankų darbą keičia technika. Negailestinga pasaulinė statistika rodo, kad 2025 m. nebeliks nekvalifikuoto darbo apskritai. Net statybų sektoriuje 3D spausdintuvais galima ištisus blokus pagaminti ir tiesiog nebereikės apdailininkų. Namas bus praktiškai be žmonių statomas. Atrodo iš fantastikos srities, bet tai jau yra realybė“, – sako jis.
Turinčių kvalifikaciją ir dirbančių už MMA ar mažiau skaičius mažėja
„Sodra“ skelbia, kad turinčių kvalifikaciją darbuotojų, kurių pajamos liepą neviršijo MMA, buvo apie 140 tūkst. Palyginimui birželį tokių buvo apie 160 tūkst., 2016 m. liepą – apie 203 tūkst.
Kvalifikuotų darbuotojų, kurių alga birželį buvo lygiai 380 Eur, skaičius liepą sumažėjo 19 tūkst., tačiau 13 tūkst. sumažėjo ir tų, kurių alga buvo didesnė negu 380 Eur. Tų, kurių alga buvo mažesnė negu MMA, skaičius beveik nepakito. Nekvalifikuotų darbuotojų, kurių alga neviršijo MMA, skaičius liepą, palyginti su birželiu, beveik nesikeitė, taip pat nurodo „Sodra“.
Tiesa, reikėtų turėti omenyje, kad ne visi 140 tūkst. darbuotojų dirba pilnu etatu.
„Dar negalime pasakyti, ar naujas teisės aktas padarė įtakos kvalifikuotų darbuotojų atlyginimams, nes didesnę įtaką galėjo daryti kiti veiksniai. Didelės įtakos darbuotojų skaičiaus ir pajamų rodiklių sumažėjimui galėjo turėti ir sezoniniai veiksniai, dėl kurių šis sumažėjimas gali būti trumpalaikis“, – aiškina Julita Varanauskienė, „Sodros“ direktoriaus vyriausioji patarėja.
Ji komentuoja, kad liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo vadovų, kurių alga neviršija MMA, skaičius. Pavyzdžiui, įmonių ir organizacijų vadovų, uždirbusių MMA ir mažiau, skaičius sumažėjo – 1,6 tūkst. (arba 12 proc.). Panašiai (1 tūkst.) padidėjo šios profesijos atstovų, kurie uždirbo daugiau negu MMA, skaičius. Taigi tikėtina, kad daugelis birželį MMA ir mažiau uždirbusių vadovų liepą buvo ne atleisti, o gavo didesnes pajamas.
„Panašios tendencijos, kai kalbame apie tokias profesijas kaip reklamos ir rinkodaros, pirkimo specialistus, taip pat kirpėjus, kosmetikus ir giminiškų profesijų darbuotojus, kvalifikuotus žemės ūkio darbininkus. Vis dėlto dar neskubame daryti išvados, kad taip atsitiko dėl naujo teisės akto, nurodančio, kad kvalifikuotų darbuotojų alga turėtų būti didesnė negu MMA, – 11 tūkst. įmonių vadovų ar 7 tūkst. rinkodaros, reklamos pirkimo specialistų, kurių alga neviršija MMA, yra daug.
O liepos mėn. pokyčiams įtaką galėjo daryti tai, kada vadovai ar pirkimo specialistai išėjo atostogų, arba tai, kad darbų apimtis ir pajamos žemės ūkyje ar grožio paslaugų sektoriuje liepą buvo didesnės negu birželį dėl sezoninių veiksnių. Vadinasi, reikia stebėti, kaip pajamos keisis vėliau“, – savo išvadą pateikia J. Varanauskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė prideda, kad liepos mėnesio atlyginimams įtaką galėjo padaryti atostogos.
„Liepą išmokėtas darbo užmokestis galėjo būti mažesnis negu MMA, nors darbo sutartyje nurodyta daugiau. Pavyzdžiui, jei žmogus dirbo tik vieną savaitę, o kitas atostogavo. Taip pat išmokėtas darbo užmokestis neparodo, ar žmogus dirbo visą darbo dieną (savaitę) ar tik dalį. O darbai patys įvairiausi – nuo veterinarų, draudimo agentų, gydytojo odontologo padėjėjų iki žurnalistų, buhalterių, dizainerių ir daugybės kitų“, – nurodo ji.
Konkrečių darbdavių, kurie kvalifikuotiems darbuotojams mokėjo minimalią ar mažesnę algą, ministerija kol kas neatskleidžia. Pasak V. Baliukevičienės, vieną mėnesį išmokėto darbo užmokesčio vertė gali ir suklaidinti.
Darbuotojai nesikreipia, darbdaviams – nebent įspėjimai
Socialinė apsaugos ministerija remdamasi skelbiamais duomenis komentuoja, kad tikėtina, jog tik dalis darbuotojų, gaunančių MMA, yra priskiriami nekvalifikuotiems darbuotojams, o kita dalis, gaunantys MMA, yra ir kvalifikuoti darbininkai.
Tad tokiu atveju toks apmokėjimas už darbą yra laikytinas Darbo kodekso nuostatų pažeidimu. Darbuotojai, kurie dirba kvalifikuotą darbą ir gauna minimalią algą, gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) dėl Kodekso nuostatų pažeidimo ir/arba į Darbo ginčų komisijas, veikiančias prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių.
Tačiau Lietuvoje dirbantieji šia galimybe naudotis neskuba. Nuo liepos 1 d. iki šiandienos, darbo ginčų komisija tegavo du skundus, tačiau atlikus patikrinimus pažeidimai nebuvo nustatyti.
Kas gresia darbdaviams jei šių nuostatų nesilaikys? Įspėjimai.
„Tikimės, kad darbdaviai peržiūrės savo darbo apmokėjimo sistemas, darbuotojų darbo pobūdį ir jiems keliamus reikalavimus ir nustatys darbo užmokestį, kuris nepažeistų Darbo kodekso nuostatų. Jeigu stebėsenos rezultatai bus nepatenkinami, imsimės kitų veiksmų, pvz., įspėjimų konkretiems darbdaviams, kvalifikuotiems darbuotojams mokantiems MMA. Be to, dar kartą norisi priminti, kad ir patys darbuotojai turi teisę kreiptis į VDI ar į Darbo ginčų komisijas“, – pamini V. Baliukevičienė.
