Alkoholio reklamos ir pardavimo įstatymai nuolat griežtinami, bet svaigiųjų gėrimų vartojimas šalyje pasiekė rekordines aukštumas. Statistikos departamento duomenys rodo, kad vienas suaugęs Lietuvos gyventojas 2011 m. suvartojo vidutiniškai 14,1 litro gryno etilo alkoholio. Šis rodiklis yra aukščiausias per pastaruosius dvylika metų. Tačiau retas lietuvis pripažįsta sergantis alkoholizmu. Juk išlenkti vieną kitą taurelę nieko blogo, o kai kurių įsitikinimu, net ir naudinga. Ar tikrai?
Skaudžios pasekmės
Alkoholiniai gėrimai vartojami nuo senų senovės, bet apie alkoholio žalą sveikatai pradėta kalbėti tik XIX a. Tačiau net ir šiandien, kai apie alkoholizmą kalbama daug ir garsiai, daugelis pagurkšnoti mėgstančių žmonių neigia priklausomybę nuo alkoholio. Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe. Dėl gausaus alkoholio vartojimo pakyla kraujo spaudimas, sutrinka širdies ritmas, ištinka insultas, padidėja staigios mirties tikimybė, neretai atsiranda skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, dažniau sergama vėžiu, taip pat vystosi kepenų uždegimas, cirozė, pakenkiama kasa, imuninė sistema, sutrinka dėmesys, atmintis, gali atsirasti silpnaprotystė. Be to, alkoholio vartojimas yra daugelio traumų ir susižalojimų priežastis, o nėštumo metu turi įvairių neigiamų pasekmių vaisiui. Nervų ląstelių audiniuose alkoholis išsilaiko iki 18–20 dienų. Todėl išgeriantis, tarkim, 2 kartus per mėnesį žmogus ir jo smegenys yra nuolat veikiami alkoholio. Todėl skatinimas vartoti alkoholį saikingai tik didina alkoholizmo mastą.
Neseniai Vokietijos mokslininkai priėjo prie išvados, kad už priklausomybę nuo alkoholio žmogus turi „susimokėti“ maždaug 20 savo gyvenimo metų. Jų atliktas tyrimas atskleidė, kad alkoholizmas ypač brangiai atsieina moterims: priešlaikinės mirties tikimybė joms yra ypač didelė.
Ne tik Lietuvos problema
Daugiausia alkoholio suvartojantis ir dėl to didžiausią žalą patiriantis regionas pasaulyje yra Europa. Apytiksliai 58 mln. suaugusių europiečių alkoholį vartoja rizikingai, o 23 mln. yra nuo jo priklausomi. Alkoholis ES sukelia beveik 195 tūkst. mirčių per metus. Apskaičiuota, kad alkoholio sukelta žala ES kasmet kainuoja 125 mlrd. eurų.
Skaudžiausia tai, kad dauguma socialinių ekonominių alkoholio vartojimo padarinių patiria ne asmenys, priklausomi nuo šios medžiagos, o kiti visuomenės nariai. Dėl alkoholio vartojimo Europoje įvyksta 1 iš 3 mirčių keliuose, 4 iš 10 žmogžudysčių ar kitų nelaimingų atsitikimų. Taigi, Europoje alkoholio vartojimas – pagrindinė nelaimingų atsitikimų, traumų ir smurto priežastis.
Lietuvoje alkoholio suvartojama rekordiškai daug, tačiau tai – tik oficialūs duomenys. Į bendrą statistiką neįtraukiamas šalyje nelegaliai gaminamas ir kontrabanda įvežamas alkoholis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europos šalyse nelegaliai suvartojamas alkoholis sudaro apie 21,9 proc. viso suvartojamo alkoholio. Taigi, įtraukus nelegaliai suvartojamą alkoholį, vieno Lietuvos gyventojo per 2011 m. suvartotas alkoholio kiekis padidėtų iki 18,1 l.
Pirmauja alus
Lietuvoje mirtingumas dėl alkoholio vartojimo yra vienas didžiausių Europoje. Tai lemia ne tik išgerto alkoholio kiekis, bet ir jo kokybė. Ir nors pamažu svaigiųjų gėrimų vartojimo įpročiai šalyje kinta, jų suvartojama vis daugiau. Ypač auga stipraus, į „bambalius“ pilstomo alaus ir silpnų alkoholinių kokteilių vartojimas. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje iš svaigiųjų gėrimų daugiausia suvartojama alaus (45 proc.), antroje vietoje – spiritiniai gėrimai ir alkoholiniai kokteiliai (36 proc.), o trečioje – vynas ir fermentuoti gėrimai (19 proc.). O Vakarų, Vidurio ir Pietų Europoje dominuoja silpnieji gėrimai – alus ir vynas, todėl ir alkoholio sukeltų mirčių ten daug mažiau.
Vilniaus toksikologijos klinikos medikai teigia, kad jei visiškai atsisakyti alkoholio neketinate, vertėtų atsižvelgti į rekomenduojamas saugias dozes, kurios mažiau kenkia sveikatai ir nesukelia priklausomybės. Vienas standartinis alkoholio vienetas (SAV) atitinka 330 g alaus, 40 g stiprių gėrimų, 150 g vyno, 120 g likerio. Rekomenduojama kasdien išgerti ne daugiau kaip 1 SAV moterims ir 2 SAV vyrams.
Nedarbas skatina girtuokliavimą
Darbo neturintys žmonės, ypač gyvenantys atokiuose kaimuose ar mažuose miesteliuose, neturėdami ką veikti, ima girtuokliauti. Nors dabar įgyvendinama daug šalies kaimą gaivinančių programų, skatinančių gerinti gyvenimo ten kokybę, dauguma Lietuvos kaimų yra prasigėrę. „Kaip gėrė, taip ir geria. Niekas kaime nepasikeitė, tik žmonių mažiau gyvena“, – sakė Turmanto (Zarasų r.) ambulatorijos felčerė Danutė Šablinskaitė. O ir žinių laidos nuolat skelbia apie alkoholio paveiktų kaimų gyventojų žiaurų elgesį su artimaisiais, smurtą, nusikaltimus, net žmogžudystes. Skaudžiausia tai, kad ir jaunoji karta, gyvenanti tokioje aplinkoje, lyg užprogramuojama elgtis taip pat. Tai – tarsi užburtas ratas, iš kurio ištrūkti reikia labai daug pastangų. Todėl nebereikėtų abejoti, ar alkoholizmas yra rimta lėtinė liga, ar tik valios trūkumas. Fizinę ir psichologinę priklausomybę reikia gydyti, tačiau pirmiausia – prisipažinti sau.
