Šimtai žmonių savaitgalį išėjo į gatves per didžiausias demonstracijas šalyje nuo 1989 metų, kai buvo sutriuškinti demokratijos šalininkai.
Visuomenės pyktį paskatino ketvirtadienį Sindziango regione kilęs mirtinas gaisras, o daugelis mano, kad gelbėjimo darbams sutrukdė pandeminės priemonės.
Žmonės išėjo į gatves Pekine, Šanchajuje, Guangdžou ir Čengdu ragindami nutraukti karantinus, kai sušvelnintos kai kurios priemonės paskatino viltis dėl laisvesnio požiūrio į apribojimų poreikį.
Kai kurie demonstrantai netgi reikalavo Kinijos prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą) atsistatydinti, kuris neseniai buvo pakartotinai paskirtas – jau trečiajai – šalies vadovo kadencijai.
Naujausios tikslinės ribojimo priemonės įvestos, nes šalyje užfiksuotas rekordinis užsikrėtimų skaičius.
Su Kinija susietos akcijų rinkos patyrė didžiausią nuosmukį – Honkongo „Hang Seng“ indeksas sumažėjo daugiau nei 1 proc., o Šanchajaus indeksas – 0,8 procento.
Juanio kursas smuktelėjo daugiau nei 1 procentu.
Taip pat nuostolių fiksuota Tokijo, Sidnėjaus, Seulo, Singapūro, Taibėjaus, Džakartos, Bankoko ir Velingtono biržose.
Londonas, Paryžius ir Frankfurtas prekybos sesiją pradėjo nuostolingai.
„Nuotaikos pablogėjo, nes Kinijoje stiprėja neramumai“, – pažymėjo „SPI Asset Management“ atstovas Stephenas Innesas (Stivenas Inesas).
„Tokio masto protestai šalyje yra reti ir kelia daug neapibrėžtumo. Geriausias scenarijus būtų toliau švelninti apribojimus ir atnaujinti ekonominę veiklą, tačiau tai, kaip greitai padėtis blogėjo savaitgalį, rodo, kad vyriausybė turi veikti greitai. Situacijos paaštrėjimo ir trumpalaikio nepastovumo rizika išlieka didelė“, – pabrėžė analitikas.
Visgi kai kurie stebėtojai teigė, kad protestai gali duoti ilgalaikės naudos, nes gali priversti prezidentą Xi Jinpingą greičiau atsisakyti griežtų, ekonomiškai žalingų priemonių.
„Brent“ rūšies nafta savaitę pradėjo atpigdama 2,8 proc. iki 81,39 JAV dolerio už barelį, kaip ir WTI nafta, atpigusi iki 74,17 JAV dolerio už barelį.
