Mokslo metams baigiantis ne vienas paauglys svarsto galimybę įsidarbinti vasaros atostogų metu, o kai kurie internetu, per tėvus ar pažįstamus jau darbų ir ieško.
Tačiau panašu, kad galimybės darbų susirasti yra beveik lygios nuliui. Bent jau sprendžiant iš praėjusios vasaros rezultatų ir iš šiauliečių pasakojimų.
Pernai dirbo tik 19 nepilnamečių
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo Zenono Griguolos teigimu, praėjusiais metais inspekcija gavo tik 19 pranešimų apie įvairiam laikui – nuo dviejų savaičių iki trijų mėnesių - įdarbintus nepilnamečius... visoje Šiaulių apskrityje.
Ir tie patys devyniolika buvę įdarbinti Šiaulių miesto ar netoli Šiaulių esančiose įmonėse pagalbiniams darbams.
Z. Griguolos nuomone, tiek nedaug nepilnamečių įdarbinama gali būti dėl dviejų priežasčių: arba ne tiek daug yra jiems tinkamų darbų, arba vis dėlto ne tiek daug norinčių ir galinčių per vasaros atostogas padirbėti.
Nepilnamečių darbui – griežti reikalavimai
Įmanoma, kad ir darbdaviai nėra suinteresuoti priimti laikinam darbui nepilnamečius, ypač jei jie yra iki šešiolikos metų, nes jų darbą reglamentuoja griežti įstatymai.
Įdarbinti galima vaikus nuo keturiolikos metų ir tik pagal darbo sutartį, kurioje numatoma, kokį darbą reikės dirbti, kur jį atlikti, koks bus atlygis už tai, kiek valandų per dieną ir kiek dienų per savaitę reikės dirbti ir taip toliau. Ir žinoma, tokia darbo sutartis su vaiku nuo keturiolikos iki šešiolikos metų sudaroma tik turint vieno iš tėvų raštišką sutikimą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius numatytus darbus.
Be to, tokio amžiaus vaikus galima įdarbinti tik lengviems darbams pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą: skinti uogas, vaisius, rinkti daržoves ir bulves, prižiūrėti mažus naminius gyvuliukus ir paukščius, pardavinėti laikraščius, žurnalus, išnešioti lankstinukus, reklamas, galimi lengvi pagalbiniai darbai įvairių smulkių prekių kioskuose, parduotuvėse, spaudos kioskuose, surinkti į vežimėlius naudotus indus, įrankius ir taip toliau.
Be to, vaikas gali dirbti 7 valandas per dieną ir 35 valandas per savaitę, šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę tiems, kuriems jau sukako 15 metų.
Jiems, jei darbo diena ilgesnė kaip 4 valandos, darbo metu dar privalo būti suteikta mažiausiai 30 minučių papildoma pertrauka, kuri įskaitoma į darbo laiką.
Todėl nenuostabu, kad nei leidiniuose, nei internete praktiškai nėra skelbimų, kviečiančių per vasarą pasidarbuoti nepilnamečius.
Paskata – daug uždirbti
O jei vis dėlto atsiranda darbo nepilnamečiams, dažnai paaiškėja, kad norinčiųjų įsidarbinti ir darbdavių interesai nesutampa.
Pavyzdžiui, vienos įmonės vadovas Danielius teigia, kad ateina vaikų, norinčių vasarą užsidirbti išnešiojant lankstinukus, tačiau beveik visi išgirdę, koks darbo pobūdis ir kiek už tai bus mokama, pasako, kad pagalvos, ir nebegrįžta.
„Vaikai yra vaikai: jie tikisi dirbti nedaug, o uždirbti daug“, - šypsosi ponas Danielius.
Šypsosi ir penkiolikmečio mama Kristina, pasakodama apie sūnaus planus per šią vasarą užsidirbti motoroleriui, nes jo bičiulis praėjusią vasarą dirbdamas pas ūkininką kas mėnesį neva gavęs pusantro tūkstančio litų atlyginimą.
Štai Irmai iš tiesų per mokyklines vasaros atostogas buvo pavykę įsidarbinti viename lopšelyje-darželyje auklėtojos padėjėja, bet tąsyk jai darbą surado tėvai per pažįstamus. „Šeimai reikėjo pinigų, o ir tėvai norėjo, kad per atostogas nebimbinėčiau, - dabar pasakoja studentė Irma. - Tai ir dirbau tris mėnesius už minimalią algą.“
Šiaulietis Karolis prisipažįsta, kad skinti braškes jam užteko kantrybės tik dvi savaites, nors už tai buvo ir gerai mokama, ir dirbti teko pas dėdę.
O trijų dukrų mama teigia, kol dukros - nepilnametės, joms vasarą įsidarbinti neleisianti, nes nenorinti nuolat nervintis, ar kas joms neatsitiko.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
