Vasario pradžioje Nacionalinis Kazachstano bankas paskelbė, jog nebepalaikys Kazachstano tengės kurso JAV dolerio atžvilgiu ties 155 lygiu. Vietinės valiutos likvidumas buvo santykinai žemas, ir vyravo tengės nuvertėjimo lūkesčiai. Nacionalinis bankas nusprendė, jog kurso palaikymas rinkos intervencijomis šaliai būtų nenaudingas, ir pasirinko staigaus devalvavimo žingsnį.
Kazachstanas siekė neprarasti konkurencingumo
Po sprendimo priėmimo tą pačią vasario 11 dieną rinkoje tengė nuvertėjo 19 proc. prieš JAV dolerį ir kursas jau siekė 186. Naujas kurso koridorius, kurį nutarė palaikyti Nacionalinis bankas, yra tarp 182–188 lygių. Centrinis bankas, leisdamas nuvertėti vietinei valiutai, prevenciškai siekė neprarasti konkurencingumo prieš kitas besivystančias šalis, o ypač Rusiją, ir pagerinti vietos gamintojų padėtį bei einamosios sąskaitos balansą. Tokį sprendimą galėjo padiktuoti kaimyninės Rusijos rublio smukimas, prasidėjęs dar prieš globalaus atgarsio sulaukusius įvykius Kryme.
Rusijos rublis per pastaruosius 12 mėnesių prieš JAV dolerį nuvertėjo 18 proc., o prieš eurą – net 25 proc. Rusijos centrinis bankas tam nesipriešino iki kovo mėnesio pradžios, kai po Rusijos kariuomenės invazijos į Krymą kovo 3 dieną rublis fiksavo seniai nematytą vienos dienos kritimą 2–3 proc. Taigi, grįžtant prie Kazachstano, šios šalies tarptautinės prekybos pasiskirstyme Rusija užima 17,7 proc. ir yra antroje vietoje po Europos Sąjungos, kuri sudaro 40,9 proc. Tad tengės devalvavimas galėjo būti skirtas atstatyti konkurencingumą prekyboje tiek su Rusija, tiek su kitomis rinkomis. Nepaisant centrinio banko politikos, šalies ekonomika pastaruoju metu atrodo ganėtinai sveikai. Preliminariais duomenimis, 2013 m. Kazachstano ūkis pademonstravo 6 proc. metinį augimą, kuris buvo spartesnis nei 2012 m. (5 proc.).
Po Nacionalinio banko sprendimo nuvertinti tengę šios valiutos likvidumas palaipsniui turėtų atsistatyti. Tačiau vasario viduryje šalyje išaugo indėlių nutraukimo mastai, ir gyventojai, suprantama, buvo linkę santaupas konvertuoti į užsienio valiutą. Nepasitikėjimo atmosferą kurstė baimė dėl tolesnio tengės smukimo ir infliacijos nulemto santaupų nuvertėjimo. Natūralu, kad šalis neišvengiamai patirs didesnį infliacijos spaudimą. 2013 m. infliacija siekė 4,8 proc. ir buvo pastebimai žemesnė nei 2012 m. (6 proc.). O jau 2014 m. naujienų agentūros „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozuoja infliacijos augimą iki 5,7 proc. Tuo tarpu pats Nacionalinis Kazachstano bankas toleruotų 6–8 proc. metinį kainų augimą.
Ūkio raida – kol kas be nerimo ženklų
Kazachstano akcijų rinka į Nacionalinio banko veiksmus sureagavo itin teigiamai. Vien vasario 12 dieną šalies biržos indeksas pakilo 12 proc. ir net neramumai Kryme nesutrukdė indeksui pakilti dar 5 proc. iki kovo 6 dienos. Investuotojų ir analitikų akyse šalies ekonomikos raidos perspektyvos nerodo didelių nerimo ženklų.
„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog Kazachstano ūkis (kurio dydis panašus į Airijos) 2014 m. kils kiek mažiau nei praėjusiais metais, tačiau augimas išliks solidus – 5,6 proc. Tuo tarpu tengė prieš JAV dolerį per 12 mėnesių laikotarpį gali dar susilpnėti ir pasiekti 195 kurso lygį. Vietinės valiutos devalvavimas vienareikšmiškai apkartins gyvenimą importuotojams, nes tokiu atveju pabrangsta įvežama produkcija, tampa sunkiau konkuruoti su vietos gamintojais. Nors valiutos nuvertėjimas sukels grėsmę vidaus vartojimui dėl mažėjančios vartotojų perkamosios galios, eksporto atnešamos didesnės pajamos gali šį efektą atsverti.
Besivystančioms rinkos – nelengvi metai
Besivystančioms rinkoms tiek visi 2013 m., tiek ir 2014 m. pradžia nebuvo lengva. Akcijų rinkos stagnavo, vietinės valiutos tapo labiau pažeidžiamos, o kai kuriose šalyse pasižymėjo itin dideliais svyravimais.
Rusijos rublis vien nuo šių metų pradžios prieš JAV dolerį smuko apie 10 proc., o Argentinos pesas dėl centrinio banko veiksmų per tą patį laikotarpį nuvertėjo net 20 proc. Turkijos lira nuo 2013 m. gegužės mėn. prarado 22 proc. vertės. Ukrainos grivina patiria itin didelius svyravimus tiek dėl konflikto Kryme, tiek dėl šalies bankroto grėsmės.
Taigi, Kazachstanas šiame kontekste pernelyg neišsiskiria. Tolimesnės besivystančių rinkų perspektyvos (ypač Rytų Europoje ar šalyse, glaudžiai susijusiose su Rusija) jau gali būti lemiamos nebe valiutų karų ar Kinijos ekonomikos būklės, o Rusijos ir Ukrainos konflikto raidos. Geopolitinė suirutė ir sankcijos Rusijai gali sukelti tokią žalą, kurios mastą šiuo metu prognozuoti yra išties sudėtinga.
Komentaro autorė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
