Tačiau netrukus trečdalis jų bus atleisti. Vadinasi, vietoje atleistų darbuotojų dalį pensijų į namus nešios kiti laiškininkai.
Tačiau ar sumažėjus laiškininkų skaičiui, likę sugebės išmokas jų gavėjams pristatyti įprastiniu laiku?
Tūkstančiams pensijas pristato į namus
Senatvės pensija gali būti pristatoma į namus gyventojams, kurie sulaukė 80 metų, neįgaliems arba tiems, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, taip pat gyvenantiems vietovėse, kuriose nėra galimybės išgryninti pinigus.
Taip pat tiems, kas pensijų į namus pristatymo būdą buvo pasirinkę iki 2009 m. gruodžio, skelbia „Sodra“.
Jos duomenimis, gyventojams į namus Lietuvos paštas kiekvieną mėnesį pristato 206,7 tūkst. išmokų.
Tas pats žmogus gali gauti skirtingas išmokas (pvz., senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką). Tad namus gauna arba patys pašte atsiima 122 tūkst. žmonių.
Netrukus daliai jų išmokas nešios kiti nepažįstami žmonės. Praėjusį penktadienį Lietuvos paštas pranešė atleidžiantis 400 laiškininkų. Pasak bendrovės, tai yra trečdalis visų 1200 laiškininkų, kurie dirba dabar.
Paprastai pensijos į namus išnešiojamos per dvi savaites – kiekvieną mėnesį nuo 10 iki 26 jo dienos (sekmadieniais paprastai nenešiojamos).
Nesunku suskaičiuoti, kad dabar vienam laiškininkui tenka pensijas į namus nunešti vidutiniškai apie 100 gyventojų per mėnesį arba apie 7 išmokų per darbo dieną.
Sumažinus laiškininkų skaičių iki 800, kiekvienam iš jų pensijas teks išnešioti vidutiniškai apie 150 gyventojų per mėnesį arba apie 10 per dieną. Vadinasi, bent jau išmokas nešiojantiems laiškininkams vidutinis darbo krūvis gerokai išaugs.
Vis dėlto, pasak „Sodros“, nepaisant atleidžiamų laiškininkų, gyventojai turėtų laiku gauti išmokas.
„Paštas patikino, kad dėl laiškininkų atleidimo jokios teikiamos paslaugos nenukentės“, – tikino „Sodra“.
Kiek kur atleis, neatskleidžia
Lietuvos pašto komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas pripažino, kad didžiąją dalį pensijų ir kitų socialinių išmokų gyventojams pristato laiškininkai, kurių dalis ir yra atleidžiama.
„Tačiau dėl įgyvendinamo pokyčio nei pensijų, nei kitų išmokų mokėjimo tvarka, nei mokėjimo grafikai nepasikeis. Be to, svarbu pažymėti, kad įgyvendinant tinklo efektyvinimo pertvarką, bendrovė atsisveikins tik su dalimi laiškininkų.
Po šios pertvarkos Lietuvos pašte liks dirbti dar daugiau nei 800 laiškininkų, aptarnaujančių klientus visoje šalyje“, – komentavo L. Zadarackas.
Jis informavo, kad apie pusė atleidžiamų laiškininkų aptarnavo Vilniaus ir Kauno pašto apylinkes, o likusi dalis – apylinkes visoje šalyje.
„Atsakyti, kiek dėl pertvarkos bus atleista darbuotojų konkrečioje apylinkėje šiuo metu dar negalime“, – nurodė pašto atstovas.
Anot jo, laiškininkų tinklo pokyčiai visoje Lietuvoje vyks etapais iki 2024 m. pavasario:
„Su Vilniaus ir Kauno pašto laiškininkais, kurie sudaro apie pusę atleidžiamų darbuotojų, yra numatoma atsisveikinti iki gruodžio 31 d. Pertvarkos likusioje šalies dalyje esančiose pašto apylinkėse bus pradėtos įgyvendinti nuo kitų metų sausio 1 d. ir bus pabaigtos ateinančių metų pavasarį.“
L. Zadarackas patikino, kad pašto apylinkių stambinimas ir dalies darbuotojų atleidimas nepadarys jokios įtakos Lietuvos pašto teikiamų universaliųjų pašto paslaugų kokybei.
Be kita ko, laiškininkai ne tik pristato laiškus ar spaudą. Jie teikia ir užsakomas paslaugas (pvz., priima prenumeratą ar mokėjimą). Pirmąjį šių metų pusmetį laiškininkai priėmė daugiau nei 80 tūkst. prenumeratos užsakymų ir paėmė apie 86 tūkst. siuntų išsiuntimui.
Per 5 metus atleido 45 proc. darbuotojų
Aiškindamas, kodėl reikia atleisti trečdalį laiškininkų Lietuvos pašto generalinis direktorius Rolandas Zukas atkreipė dėmesį, kad alternatyvių siuntimo kanalų, pvz., per paštomatų tinklą, populiarėjimas ir mažesnės tradicinių pašto paslaugų apimtys – tendencija, matoma visoje Europoje.
„Nors vien tik per pastaruosius 5 metus šių paslaugų poreikis Lietuvoje sumažėjo kone perpus, tačiau per šį laikotarpį ne visiems laiškininkams tenkančios darbų apimtys buvo peržiūrėtos.
Tai lėmė netolygius darbų krūvius skirtingose pašto apylinkėse, dėl ko ir priėmėme sunkų sprendimą su dalimi laiškininkų atsisveikinti. Ši pertvarka yra būtina, norint išlaikyti bendrovės finansų tvarumą ir kartu padidinti veiklos efektyvumą“, – aiškino R. Zukas.
„Sodros“ duomenimis, 2018 m. rugpjūtį Lietuvos paštas turėjo 5400 darbuotojų.
Šių metų rugpjūtį bendrovės darbuotojų skaičius buvo 2961. Tai yra 45 proc., arba 2439 mažiau nei prieš 5 metus.
Šiuo metu Lietuvos pašte vidutinis darbo užmokestis yra 1232 eurai neatskaičius mokesčių arba apie 837 eurus į rankas.
