Jei daugiabučiame name gyvenanti ir lengvatą už šildymą gaunanti šeima nepritaria namo renovacijai, artimiausią ateinantį šildymo sezoną kompensacija už šildymą jai bus nurėžiama per pusę. Dar vėliau kompensacija visai nebus skiriama – kol bus užbaigta namo renovacija, tačiau ne ilgiau kaip tris šildymo sezonus.
„Pavyzdžiui, renovacija prasideda liepos mėnesį, o šildymo sezonas – spalio mėnesį. Tokiu atveju nuo spalio pirmąjį šildymo sezoną kompensacijos dydis būtų sumažinamas 50 proc., o kitą šildymo sezoną šeima visai negautų kompensacijos. Mes siūlome apibrėžti, kiek laiko kompensacija nebūtų skiriama. Jeigu renovacija truktų dvejus metus, trečiaisiais metais kompensaciją ta šeima jau gautų“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.
Ji pabrėžė, kad tuo metu gyventojas pats turės mokėti ne tik visą kainą už būsto šildymą, bet ir kreditą bei palūkanas, kurias nepasiturintiems gyventojams, dalyvaujantiems renovacijos programoje, taip pat kompensuoja valstybė. S. Kulpinos teigimu, jei renovacija užsitęstų ilgiau kaip trejus metus, asmenims, gaunantiems kompensaciją už šildymą, tačiau prieštaraujantiemsč kad būtų vykdoma renovacija, ketvirtaisiais metais, jeigu ji priklausys, kompensacija vėl bus skiriama.
Siūlymą skatinti nepasiturinčius asmenis aktyviau dalyvauti daugiabučių renovacijos programoje mažinant jiems kompensacijas už šildymą prieš kurį laiką išsakė valdančiosios koalicijos partneriai. Naujasis renovacijos finansavimo modelis, aplinkos apsaugos ministro Valentino Mazuronio teigimu, bus patrauklesnis Lietuvos gyventojams, nes jiems patiems nereikės įsipareigoti bankams.
Kompensacijos už šildymą skiriamos 198 tūkst. asmenų, arba 6,6 proc. Lietuvos gyventojų.
