Mėnesio pradžioje populiarus socialinis tinklas „Twitter“ Niujorko akcijų biržoje (NYSE) pradėjo prekiauti savo vertybiniais popieriais. Buvo tikimasi, kad kompanijos akcija pirkėjų kišenes paplonins maždaug 25 JAV doleriais (63 litais), tačiau didelė paklausa kainą pakėlė net 73 proc. – iki 45 dolerių (115 litų) už akciją.
Įdomu, kad prieš pradėdamas platinti akcijas (IPO), socialinis tinklas paviešino finansinius duomenis, rodančius, kad per pastaruosius dvejus metus kompanija pelno nenešė. 2010–2012 metais „Twitter“ patyrė net 700 mln. litų nuostolių. Nors „Twitter“ populiarumas auga, o nuostolių našta mažėja, racionalus protas leidžia daryti prielaidą, kad prekyba akcijomis nieko bendra su kompanijos būkle neturi – veši rizikos nebijanti kultūra, turinti beveik neribotus finansus. Kažkur tai jau matėme.
Finansų sektorius klesti
Kiek komiškai skambanti ekonominio burbulo sąvoka leidžia kalbėti apie išpūstą tam tikro ekonomikos sektoriaus pobūdį. Dažniausiai ekonominiai burbulai siejami su padėtimi, kuomet vertės ir kainos santykis nebeatitinka realybės – žmonės, akyliau stebintys situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, ko gero, atmins dienas, kai net lūšnos netoli Vilniaus centro buvo vertinamos milijonais litų.
Žinoma, labai sunku nustatyti, kas yra burbulas, o kas – sveikas vertės augimas. Vis dėlto tam tikri rodikliai leidžia susidaryti bendresnį vaizdą. Pavyzdžiui, vienas labai išraiškingas faktas –2007–2008 metų krizės epicentre buvęs JAV finansų sektorius šiuo metu išgyvena tikrą bumą, o finansinių įmonių pelnas jau pranoko iki „Lehman Brothers“ griūties kreives puošusius skaičius.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad JAV įmonių pelno santykis su BVP viršija istorinius rodiklius. „Galima nuspėti, kad ilguoju laikotarpiu įmonių pelnas augs lėčiau, nes nebuvo jokių struktūrinių lūžių, kurie leistų susiklostyti padėčiai, kuomet uždirbamas pelnas sudaro didesnę ekonomikos dalį nei vidutiniškai per pastaruosius 50 metų“, – aiškino ekonomistas. Pašnekovas priminė ir kitą išraiškingą rodiklį – uždirbto pelno, tenkančio vienai akcijai, santykį su akcijos kaina rinkoje (PE). Jis taip pat viršija istorinį vidurkį. N. Mačiulio teigimu, padėtį, kuomet investuotojai ryžtasi pasitenkinti mažesne grąža, ieškodami didesnės rizikos suformavo centriniai bankai ir jų vykdoma politika.
„Mažos palūkanų normos sukuria situaciją, kuomet didelės grąžos investicijų galimybių maža, todėl investuotojai linkę už didesnės rizikos galimybę pasitenkinti mažesne grąža, tačiau tikėtina, kad keičiantis centrinių bankų politikai, PE rodikliai artės prie istorinių vidurkių“, – aiškino ekonomistas.
Ekonomikos skatinimo pasekmė
Prasidėjus vienai didžiausių visų laikų finansų krizių, buvo pasinaudota žymia britų premjero Winstono Chruchillio fraze – „desperatiški laikai reikalauja desperatiškų priemonių“. Kai buvo suvokta, kokią finansinę katastrofą gali sukelti panika rinkose, JAV Federalinė rezervų sistema (FED) griebėsi šiaudo – ėmė spausdinti pinigus ir jais užtvindė ekonomiką. Skaičiuojama, kad į rinkas jau išmesta apie 4 trln. JAV dolerių – Lietuvos ekonomika tokį pinigų kiekį 2012 metų tempais sukurtų per 167 metus. Žinoma, tokia skatinimo politika pasirinkta neatsitiktinai – rezervinės valiutos statusas leidžia Jungtinėms Valstijoms spausdinti pinigus nesibaiminant panikos rinkose, mat Vašingtonu vis dar besąlygiškai pasitikima.
Leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai tikino, kad burbulų formavimąsi galima sieti su pinigų spausdinimo politika, kurią šiuo metu taiko visi didžiausiai centriniai bankai. „Dėl žemų palūkanų normų ir spausdinamų pinigų labai sumažėja vyriausybės vertybinių popierių vertė ir nesukuriama alternatyvų norintiesiems investuoti į įvairius finansinius instrumentus“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas ir pridūrė, kad siekdami apsidrausti nuo infliacijos investuotojai renkasi būtent finansų rinkas.
Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos finansų maklerių asociacijos (LFMA) prezidentas Marius Dubnikovas. „Rekordiškai žemos Europos centrinio banko (ECB) ir FED palūkanos bei skatinimo politika pritvindė rinkas pinigų, todėl natūralu, kad didelis likvidumas didina akcijų kainas“, – įžvalgomis dalijosi LFMA vadovas. Jis nebuvo linkęs dramatizuoti ir situacijos dėl tariamo burbulo vertybinių popierių rinkose. M. Dubnikovo manymu, kalbas apie burbulą paskatino teigiami indeksų pokyčiai šiemet. „Galima klausti, ar akcijų brangimas, kai neauga pelnas, yra tvarus, tačiau 2009–2010 metais buvo įprasta matyti žemus PE rodiklius, o dabar galime konstatuoti, kad šie yra padidėję. Vis dėlto tai siečiau su grįžimu į įprastines pozicijas, o ne burbulu“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Spausdinimo mašinoms darbo netrūks
Tikėtasi, kad rudenį JAV centrinis bankas, atsižvelgęs į teigiamą ekonomikos perspektyvą, pristabdys pinigų spausdinimą ir kilstels palūkanų normą, tačiau taip neatsitiko. Negana to, ECB, priešingai nei buvo prognozuojama, taip pat sumažino palūkanų normą. Finansų rinkų apžvalgininkai lyg susitarę tvirtina, kad FED politikos pokyčiai neigiamai paveiktų rinkas. Įtakingo žurnalo „Forbes“ analitikas Jesse‘is Colombo‘s yra rašęs, kad palūkanų normos pakėlimas sunaikintų akcijų burbulą ir sukeltų rinkoms globalų šoką, kurio kaip tik ir siekiama išvengti bet kokia kaina.
LMFA atstovas nesutiko su nuomone, kad užsukus pigių pinigų kranelį rinkoms būtų sukeltas šokas. „Tam tikros korekcijos galėtų būti matomos, vasarą tai matėme, kai buvo užsiminta apie ketinimus nebespausdinti pinigų“, – pasakojo M. Dubnikovas. Jis tikino, kad skatinimo politikos pokyčiai galėtų pakoreguoti akcijų kainas, tačiau perdėm ilgai trunkantis skatinimas, tikėtina, sukeltų staigius infliacijos šuolius, o to nenori niekas. „Kiekvienas investuotojas suvokia – jeigu ekonomika sveika ir jos skatinti nereikia, su tokia dirbti kur kas lengviau nei su tokia kuriai tarsi narkomanui reikia papildomos dozės, kad žengtų žingsnį pirmyn“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo LMFA prezidentas.
Paklausus, kada būtų galima tikėtis bazinės palūkanų normos pakilimo, ekspertų nuomonės išsiskyrė.
M. Dubnikovas vertindamas JAV centrinio banko veiksmus įžvelgė apskaičiuotą planavimą – pašnekovo manymu, kalbos apie skatinimo politikos pabaigą skirtos pripratinti rinkas prie šios idėjos. „Galime pastebėti, kad po kiekvieno perspėjimo rinkos reaguoja su vis ramiau“, – įžvalgomis dalijosi M. Dubnikovas. N. Mačiulis greitos skatinimo politikos pabaigos nei Europoje, nei JAV neįžvelgė. „Kol kas manau, kad diskusijos apie monetarinės politikos pabaigą yra gana ankstyvos ir jos užuominų be 2015 metų antros pusės nematysime“, – sakė ekonomistas.
Pašnekovas pridūrė manąs, kad šalių centriniai bankai labiau linkę rizikuoti finansų ar nekilnojamojo turto burbulus kurti tam tikruose regionuose nei rizikuoti, per anksti padidinę palūkanas, panardinti pasaulį į recesiją.
Baltijos šalyse – štilis
Turint omenyje Baltijos šalių, kartu ir Lietuvos ekonomikos jautrumą išoriniams veiksniams, galima nė neabejoti, kad tam tikri sukrėtimai Vakarų rinkose paveiktų ir vietines rinkas. Banko „Finasta“ analitikas Tadas Poviliauskas, paklaustas, ar galima įžvelgti grėsmių vietinėje vertybinių popierių rinkoje, teigė, kad pagrindo tam nėra.
„Vietos įmonės yra tik netoli istorinio vidurkio, todėl padėtį vadinčiau sveika, – aiškino analitikas. – Vienas iš burbulo bruožų būtų užsienio kapitalo suaktyvėjimas, tačiau tokių tendencijų įžvelgti kol kas taip pat negalime.“
Pašnekovas pridūrė, kad pastaruosius kelerius metus sulaukiama daugiau užklausų apie įmonių akcijas iš JAV, tačiau dažniausiai tai ir lieka tik užklausos. „Manau, kad šiuo metu rinka yra visiškai sveika, tiesiog sugrįžusi į istorinius rėmus“, – teigė T. Poviliauskas.
FAKTAI: Akcijų rinka
• Technologijų pramonė sukuria 20 proc. įtakingo S&P500 reitingo vertės
• Skaičiuojama, kad be pinigų skatinimo politikos JAV akcijos būtų vertos perpus mažiau
• Investuotojų pasiryžimas pirkti akcijas šiuo metu yra tokio paties lygio kaip ir 2004–2007 metų periodu
• JAV akcijų biržos šiemet nė karto nebuvo uždarytos dėl žemesnio indekso nei 2012-aisiais
