„Baltijos traktorius“ - senas, sovietinis traktorius, simbolizuojantis nelygias ūkininkavimo sąlygas Europos Sąjungoje, - pirmadienį pajudėjęs iš Talino, penktadienį bus sutiktas Lietuvoje.
Lietuvos ūkininkų atstovai traktorių ankstų rytą pasitiks Lietuvos-Latvijos pasienyje. Vėliau traktorius bus palydėtas į Kėdainių rajoną, kur jį iškilmingai sutiks keli šimtai ūkininkų, susirinkusių protestuoti prieš nesąžiningą Europos Sąjungos Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir nelygias konkurencijos sąlygas. Akcijoje dalyvaus Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Žemės ūkio ministerijos atstovai ir ūkininkai iš visos Lietuvos.
Traktoriaus kelionės per Europą tikslas - lapkričio 22 d., Europos Vadovų Tarybos posėdžio metu, pasiekti Briuselį, kur vyks Baltijos šalių žemdirbių protesto akcija. Ten susirinkę žemdirbiai, pasak Žemės ūkio rūmų pranešimo, reikalaus teisingos ir sąžiningos ES Bendrosios žemės ūkio politikos ir primins apie nelygiavertį Baltijos žemdirbių traktavimą skirstant tiesiogines išmokas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai gauna vienas mažiausių tiesioginių išmokų Europos Sąjungoje. Tačiau Baltijos šalių ūkininkai bendroje Europos Sąjungos rinkoje turi konkuruoti su daug didesnes išmokas gaunančių ES senbuvių ūkininkais. Nepaisant tiesioginių išmokų netolygumo, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kiti reikalavimai - beje, griežčiausi pasaulyje - yra vienodi visoje ES. Tokios sąlygos yra ne tik nelygios ir neteisingos, bet tiesiog žlugdo mūsų šalies žemės ūkį, pažymima Žemės ūkio rūmų pranešime.
Ūkininkai yra labai nusivylę dabartiniais Europos Komisijos pasiūlymais dėl BŽŪP ateities, kuriuose nenumatyti jokie didesni esamos sistemos pokyčiai. 2009 m. duomenimis, skaičiuojama, jog 2013 m., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tiesioginės išmokos Lietuvoje bus 144 eurai už hektarą, t.y. 54 proc. ES vidurkio. Tačiau pagal dabartinius pasiūlymus iki naujojo finansinio laikotarpio pabaigos 2020 m. tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams siektų vos 65 proc. ES vidurkio. Taigi tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams ir naujojo finansinio laikotarpio pabaigoje liktų mažiausios visoje ES.
Kaip teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas (ŽŪR) Andriejus Stančikas, mažos tiesioginės išmokos - ne vien ūkininkų problema. „Išmokos lemia maisto produktų kainas, ūkininkų galimybes mokėti atlyginimus. ES veikia bendra darbo rinka, kuri leidžia jauniems ir produktyviems žmonėms ieškoti darbo užsienyje. Taip darbo jėga pritraukiama ten, kur tiesioginės išmokos didesnės ir ūkininkai gali mokėti didesnius atlyginimus darbininkams“, - pabrėžia ŽŪR pirmininkas.
ŽŪR pirmininkas teigia, kad tokios protesto akcijos parodo Baltijos šalių vienybę. „Turime vienytis dėl bendro tikslo - Baltijos šalių žemės ūkio išsaugojimo“, - sako jis.
