Aplinkos ministerija ragina prokurorus griežčiau imtis neteisėtų statybų: siekti ne tik panaikinti neteisėtai išduotus dokumentus, bet ir griauti statinius, jei jų savininkai nesutinka geranoriškai taisyti padarytos žalos.
Nors nelegalių statybų mastai mažėja, kai kurie ginčytino teisėtumo statiniai kelia galvos skausmą ne tik valdininkams, bet ir vietos gyventojams. Kol kas statistiniai duomenys rodo, kad daugiausia (57 proc.) savavališkai pastatomų statinių – nesudėtingi, pavyzdžiui, tvoros. Nuo 2010 metų juos galima įteisinti. Kiti, tokie kaip „Elijos“ kompleksas Šventojoje ar bendrovės „Sabonis ir partneriai“ pastatyti boteliai Preiloje, užstringa ilguose teisiniuose ginčuose.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tvirtina, jog gindami viešąjį interesą prokurorai turėtų siekti ne tik panaikinti neteisėtai išduotus dokumentus, bet ir reikalautų, kad savavališki statiniai būtų griaunami, o dokumentus išdavę valstybės tarnautojai – patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Griauti (ne)galima
„Elijos“ komplekso atveju detaliajame plane buvo numatyti septynių–devynių aukštų (22–30 m) statiniai, nors Šventosios miesto generalinis planas leidžia tik vieno–dviejų arba keturių–penkių aukštų gyvenamąją statybą. Dėl šios priežasties viešąjį interesą gynęs prokuroras prašė teismo panaikinti „Elijos“ detalųjį planą, projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą poilsio pastatams, vandens sveikatingumo centrui, viešbučiams, barams, restoranui bei devynių pastatų apartamentų kompleksui su komercinėmis patalpomis.
Pasak V. Mazuronio, su komplekso statytojais bendros kalbos nepavyksta rasti, mat jie nesutinka ištaisyti generalinio plano neatitikimus.
„Mūsų pozicija tokia, kad reikia kreiptis į teismą ir ne tik prašyti panaikinti dokumentus, bet ir reikalauti juos nugriauti ar, kitaip tariant, demontuoti iki to aukščio, kuris numatytas Šventosios bendrajame bei detaliajame planuose, – sako aplinkos ministras. – Be to, šiuo atveju įžvelgiu ir valdininkų bei institucijų galimą nusikalstamą veiką, todėl prašome prokuratūros, kad jie būtų įpareigoti atlyginti valstybei padarytą žalą.“
Vis dėlto, pastato išardymo procesas nebūtų toks paprastas: kaip anksčiau žiniasklaidai sakė vienas „Elijos“ investuotojų Vaidas Šimaitis, jei statytojai bus įpareigoti griauti ne tik aukštį viršijančius komplekso devynaukščius, neaišku, kas to imtųsi.
„Reikėtų ardyti visko, kas buvo pastatyta, nutiesta. Kalbu apie 2 kilometrus Šventosios gatvių, taip pat tektų naikinti parką, „užgesinti“ apšvietimą ir išjungti naują vandentiekio trasą. Taigi teismo sprendimu panaikinus šią detaliojo plano dalį, visoje Šventosios gyvenvietėje bus nutrauktas geriamojo vandens, o dalyje – buitinių nuotekų paslaugų tiekimas“, – teigė jis.
Kaip buvo skelbiama, į miesto infrastruktūrą verslininkai investavo 8 mln. litų. Dėl komplekso vis dar vyksta bylos nagrinėjimas, nors buvo ir kalbų apie taikos sutartį dėl dalies pastatų, kurių trūkumus savininkai lyg ir sutiko pašalinti.
Ar prokurorai atsižvelgs į Aplinkos ministerijos prašymą, neaišku, mat kalbinti Generalinės prokuratūros atstovai tvirtino dar negavę ministerijos raginimo, taigi ir komentuoti nesą ko.
Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai Palmira Martinkienė teigia, jog prokurorai nesiima vertinti politikų pasisakymų.
„Mano, ne prokurorės, nuomone V. Mazuronio pasisakymas prieštarauja praėjusiais metais priimtam Vyriausybės nutarimui, leidusiam negriauti dalies jau pastatytų statinių, pavyzdžiui įmonės „Sabonis ir partneriai“ botelių. Kiek žinau, šiuo metu prokurorai retai prašo griauti pastatus“, – sako ji.
P. Martinkienė tvirtina, kad pagrindinė problema kovojant su savavališkomis statybomis – ilgi teismo procesai, nes atsakovai skundžia sprendimus iki Aukščiausiojo teismo.
Nori derėtis
Naujasis aplinkos ministras sako, kad sprendžiant dėl pastatų griovimo itin svarbus statytojų pasiryžimas bendradarbiauti ir noras taisyti padarytus statybų pažeidimus. Dėl šios priežasties taikos sutarties buvo siekiama ir su Preilos botelių statytojais.
„Dėl jų, regis, vyksta sėkmingos derybos: statytojai sutinka pakeisti statinių paskirtį iš gyvenamosios į rekreacinę, pastatyti prieplauką“, – aiškina jis.
Primename, kad bendrovės „Sabonis ir partneriai“ statytų botelių Preiloje atveju problemų iškilo pakeitus Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą, ir kai neliko galimybės statyti ūkinės ir komunalinės paskirties pastatus. Aukščiausiasis teismas buvo įpareigojęs šiuos botelius nugriauti, tačiau Vyriausybė siekė su jų savininkais susitarti taikiai.
Nors daugiausia savavališkų statinių išdygsta didžiosiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, ministras neneigia, kad statytojus itin masina vietos, kuriose saugomas paveldas bei gamta, kurortiniai miestai.
„Šiuo metu Palangoje yra penkios bylos dėl neteisėtų statybų, iš jų trimis atvejais greičiausiai bus sudarytos taikos sutartys, nes statytojai sutinka perstatyti objektus. Kuršių Nerijoje tokių ginčytinų objektų yra vienuolika, iš kurių šešis reikia pertvarkyti, kad jie atitiktų naująjį planą“, – vardija jis.
Ministras pripažįsta, kad būtina paprastinti teritorijų planavimo procesą ir spartinti leidimų išdavimą, tačiau priduria, kad statybos paveldosaugos ir gamtosaugos zonose turėtų būti kontroliuojamos dar griežčiau.
„Koreguojame Teritorijų planavimo įstatymą, kad nereikėtų rengti detaliųjų planų tais atvejais, kai jie nebūtini ir radikaliai sumažėtų derinimo laikas, taip pat paprastėtų su tuo susijusios procedūros. Reikia keisti sistemą, nes dėl dabartinės padėties daroma žala ekonomikai ir investicijoms. Be to, nereikia sukurti dirbtinių kliūčių ir per tą popierių gaminimo mechanizmą branginti visą statybų procesą“, – sako jis.
Klaipėdos apygardos prokuratūros duomenimis, praėjusiais metais teismams ji pateikė 4 civilines bylas dėl nelegalių statybų. Byla dėl bendrovės „Sabonis ir partneriai“ botelių truko apie penkerius, o dėl „Elijos“ komplekso jau tęsiasi ketverius metus.
FAKTAI: Savavališkos statybos
Praėjusiais metais nustatyta 717 savavališkos statybos atvejų, didžiajai jų daliai (665) pateikti reikalavimai juos nugriauti ar perstatyti
Per metus tokių statybos atvejų sumažėjo 15 proc.
Daugiau kaip pusė (57 proc.) savavališkų statybų – nesudėtingi objektai, pavyzdžiui, tvoros ar sandėliukai
Daugiausia savavališkų statybų nustatoma Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.
Nuo 2010 metų tokius statinius galima įteisinti, jei jie gali būti statomi toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus.
