„Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų. Viską stengiamasi laikyti valstybės nuosavybėje vietoj to, kad atsikratę nereikalingo turto galėtume efektyviau tvarkytis su finansiniais srautais. Galimas dalykas, kad čia dėl savų interesų norima išlaikyti tą įtaką. Nekilnojamojo turto valdymas susijęs su darbo vietų kūrimu, priežiūra, eksploatavimu, palaikymu. Tad galbūt kažkas nori būti tų darbo vietų šeimininkais. Taip pat nežiūrint ekonominio efektyvumo, galvojama tik apie galią su kuria yra tapatinami. Reikia skaičiuoti alternatyvas – turto pardavimas ar tiesiog paslaugų samdymas iš išorinių bendrovių. To nesiimant yra permokama, o taip susidaro didžiulės sumos, kurios neleidžia valstybei veikti efektyviau“, – komentuoja SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda.
Ar reikėtų valstybės valdomą turtą perleisti privačioms bendrovėms?
Sprendimų siūloma įvairių – turtą parduoti, turto priežiūrą perleisti privačioms įmonėms ar kurti naujus projektus, kuriuose dalyvautų tiek privatus, tiek valstybės sektorius. Tačiau bet kurio sprendimo priėmimui – būtina politinė valia.
G. Nausėda teigia, kad pirmiausia derėtų pradėti nuo valstybės turto inventorizacijos, kurios metu savivaldybės atskleistų valdomą turtą.
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pateikia pavyzdžius, kaip kitos Europos šalys – Latvija, Estija, Švedija, Norvegija, tvarkosi su šia problema. Ten stengiamasi administraciniams patalpas perduoti valdyti privačioms kompanijoms. Taigi, jei valstybinėms institucijoms prireikia papildomų lėšų, jos yra imamos ne iš biudžeto ir nekuriamos naujos paslaugos, bet išsinuomojama iš privačių įmonių, kurios konkuruodamos pasiūlo geriausią rinkos kainą.
„Norint šiuos klausimus išspręsti yra eilė žingsnių, bet viskas vyksta labai lėtai. Jei neklystu, valstybės turto valdymo įstatymas buvo rengiamas 7 ar 8 metus. Yra daug žinybų, institucijų, kurių mes nelabai net žinom, o joms gera tą turtą turėti ir dėl to priešinasi bet kokioms reformoms. Pačiai Finansų ministerijai prireikė 3–4 metų kol suregistruotų visą turtą, nes jis buvo slepiamas, nepateikiami duomenys. Yra maži karaliukai, kurie jaučiasi svarbūs ir reikšmingi tik tada, kai turi to turto“, – pasakoja A. Avulis.
Pasak jo, jau seniai yra įrodyta, kad privačios įmonės efektyviau prižiūri NT ir turto valdymą, mat valstybės funkcijos turėtų būti viešosios tvarkos užtikrinimas, sveikatos apsaugos ir teisingumo prižiūrėjimas.
„Viską galima skaičiais palyginti, kiek mūsų pastatuose už šildymą mokama ir kiek jų, kiek mes investuojame į senų pastatų atnaujinimą ir kiek tai kainuoja valstybei. Nėra tikslinga tokius pinigus traukti iš mokesčių mokėtojų“, –sako A. Avulis.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pritaria G. Nausėdos ir A. Avulio nuomonei, kad skaičiai yra įspūdingi ir tas turto naudojimas daugeliu atvejų yra labai neefektyvus. Tačiau neskuba pripažinti, kad valstybės turtas valdomas privačių įmonių būtų geresnis būdas.
„Žinoma, didžiąją dalį to turto reiktų privatizuoti, tačiau problema ta, kad nemokame investuoti pinigų. Pirma reikia turėti aiškų planą, kas būtų vykdoma su gautais pinigais. Nes nesuderinus plano ir paskirsčius pinigus į neefektyvias sistemas, privatizacija gali būti nenaudinga visuomenei. Be to, nėra tokios patvirtintos praktikos, kad visas turto valdymo funkcijas privatininkai atlieka geriau“, – teigia K. Glaveckas.
Politikas prisimena, kaip 1995 metais valstybės bankai buvo pavesti valdyti privatiems asmenims, tad jo nuomone, daugeliu atveju valstybės turtą valdant privatininkams, valdymas vyksta ne pačiais geriausias būdais.
„Valstybė kaip šuva ant šieno. Ją reikia nuvaryti nuo to šieno, tačiau reikia ar karves, ar dar ką surasti, kas tą šieną suvalgytų ir duotų naudą, o ne kitus šunis, kurie nieko nedarytų, o tik ir saugotų tą šieną ir niekam neduotų“, – palyginimą pateikia liberalas K. Glaveckas.
Socialdemokratas, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius siūlo dar vieną alternatyvą – kelias ministerijas ar institucijas sukelti į viena administracinį centrą sostinėje.
„Būtų kaip universitetų miestelis, o atvažiuojantiems iš rajonų būtų patogiau pasiekti visas institucijas bei rastų vietą, kur pasistatyti mašiną. Taip pat ir mažindami darbuotojų skaičių bei pirkdami paslaugas iš verslo, kurtume ekonominį efektą“, – tikina politikas.
Mažinamas darbo vietų skaičius
Kol valstybė neperleidžia paslaugų sektoriaus išorinėms bendrovėms, kuriamos neefektingos darbo vietos. Pasak G. Nausėdos nemažai žmonių dirba etatiniuose darbuose susijusiuose su NT palaikymu.
„Visais atvejais reikia paanalizuoti ar to darbo negalėtų geriau atlikti išorinis specialistas. Yra tekę matyti, kokį darbą atlieka elektrikas dirbantis pas operatorių, ir kokį dirbantis tą etatinį darbą. Nepalyginami dalykai čia. O jei tie etatiniai žmonės būtų atleisti dėl to, kad būtų kreipiamasi į išorinius specialistus, jie tikrai rastų naują darbą, nes tokių profesijų žmonių reikia. Taip palaikant mažą nedarbo lygį, kaip šalis perspektyvų neturėsime“, – įsitikinęs finansų analitikas.
A. Skardžius pripažįsta, kad matoma labai didelė disproporcija pažvelgus į darbuotojų skaičius bei atliekamas funkcijas mokyklose su vos keletu mokinių, ministerijose ar net ligoninėse. Taipogi vienam darbuotojui tenka dideli plotai ir energetinės sąnaudos.
„Plotai nėra subalansuoti, nes kiek teko matyti turto vystytojų atliktų studijų, vienai darbo vietai, kai kuriose institucijose tenka po 60–100 m² ploto. Tai didelė prabanga, ypač šaltą žiemą. Šiuo atveju vyriausybė galėtų sutaupyti labai daug lėšų, jei paslaugos būtų perkamos iš privataus sektoriaus. Paslaugų būtų perkama tiek, kiek reikalinga darbo vietų, ir taip sukuriamos ergonomiškos vietos, užtikrinant visų jų išlaikymą. Žinoma, dar reiktų papildomų tyrimų, kuriuos turėtų užsakyti vyriausybė“, – sako politikas.
Artėjant rinkimams byra pažadai, o ne darbai
Ekonomistas G. Nausėda įsitikinęs, kad šiuo metu viskas priklausys nuo pačių žmonių. Mat artėjant rinkimams kreipiamas dėmesys tik į minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), mokesčių lengvatas ar pensijas.
„Reikėtų kreipti dėmesį į tas partijas, kurios dirba viešojo ar valstybinio turto srityje, pasisako už biurokratizacijos mažinimą. Tik esant tam tikram rinkėjų spaudimui gali kažkas keistis. Dėl to per 25 metus niekas ir nesikeitė. Jei būtų paaiškinama, kad sutvarkius valstybės valdomą turtą būtų galima daugiau lėšų nukreipti į tų pačių algų kėlimą, atsirastų ir susidomėjimas“, – įsitikinęs G. Nausėda.
A. Avulis pritariamai teigia, kad artėjant rinkimams iškyla nuolatinė Lietuvos bėda – metai iki rinkimų viskas sustoja, siekiama tik populiarumo.
Politiko A. Skardžiaus teigimu, šitie apmąstymai tikrai iškyla ne pirmą kartą, tačiau, kad šiai vyriausybei pavyks kažką pakeisti – sunku tikėtis, nebent padaryti pradžią ir numatyti gaires kas turi būti vykdoma vėliau.
„Prisimenu ir 2006 buvo iškilęs šis klausimas, bet aš manau, kad tų institucijų vadovai turbūt labiausiai priešinosi. Tiek savivaldos, tiek institucijos nori būti asignavimų valdytojais. Kokiais būdais siekti efektyvumo ir ergonomiškų darbo vietų, turi iniciatyvą parodyti Vyriausybė. Kiek žinau premjeras taip pat pritaria tokiems siūlymams, tad galbūt tiesiog ieško optimalaus sprendimo, kaip tai būtų galima realizuoti“, – komentuoja A. Skardžius
Seimo narys K. Glaveckas įsitikinęs, kad būtent Vyriausybė ir turi sukurti tinkamus modelius, kad investicijos būtų nukreipiamos tinkama linkme ir prasitaria, kad šitai jau seniai turėjo inicijuoti ir patys bankininkai.
„O tai jie ir yra valstybė, kodėl bankai tylėjo? Nausėda gi bankininkas, o tai kur jie buvo? Jie juk turi didelį intelektą, tad kodėl kalba eina tik tada, kai jiems tai naudinga atrodo. Mes visi esam kalti, kad taip yra. O politinės valios stoka, visada buvo mūsų didžiausia bėda“, – sako K. Glaveckas.
Finansų ministerijos duomenimis, valstybės valdomam turtui priklauso 858 institucijos bei 29994 NT objektai. Turto bankas patikėjimo teise šiai dienai valdo tik 469 tūkst. m² ploto. Administracinės paskirties nekilnojamojo turto Turto bankas šiai dienai valdo 131 tūkst. m², iš kurių daugiau kaip pusė yra parduodamo NT sąrašuose. Likęs milijoninis plotas yra valdomas įvairių institucijų.
Anot Turto banko, ši institucija ir buvo reorganizuota tam, kad įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendintų centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, siekiant tą turtą išnaudoti kuo racionaliau ir veiksmingiau. Artimiausiu metu ketinama didinti valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto plotą.
