Anot V. Vaškevičaus, visas informacinių technologijų įmones Lietuvoje, pagal jų sukuriamą vertę, galima skirstyti į 3 grupes: užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai, lietuviško kapitalo IT paslaugų teikėjai ir lietuviško kapitalo IT produktų gamintojai. Nors visos šios įmonės dirba tame pačiame IT sektoriuje, tačiau jų nauda Lietuvai ir jos bendrajam vidaus produktui (BVP) – skirtinga.
„Iš šių trijų grupių įmonių Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai prie Lietuvos BVP prisideda tik IT specialistams mokamu darbu užmokesčiu bei įvairiais sumokamais mokesčiais, kuriuos moka ir kitos IT įmonės. Visas šių įmonių pelnas, dažnai vadovų ir kitų aukščiausių specialistų darbo užmokestis, sukuriama pridėtinė vertė – nukeliauja į užsienį, į tą valstybę, kurioje yra pagrindinė įmonės būstinė“, – teigia V. Vaškevičius.
Skirtingai nei užsienio kapitalo įmonių padaliniai, pvz., paslaugų centrai, lietuviško kapitalo IT paslaugų teikėjai ir IT produktų gamintojai Lietuvos BVP augina ne tik per IT specialistų darbo užmokestį bei sumokėtus mokesčius, bet ir kitais būdais.
„Lietuviško kapitalo IT įmonės prie Lietuvos BVP prisideda ir per vadovų, administracijos, rinkodaros, pardavimo bei kitų specialistų darbo užmokestį, taip pat įmonių pelnas lieka Lietuvoje. Tiesa, palyginti lietuviško kapitalo IT paslaugų teikėjus ir IT produktų gamintojus, pirmųjų sukuriama pridėtinė vertė ne visada lieka Lietuvoje, tai priklauso nuo užsakovo, – teigia „Sekasoft“ direktorius, – Tačiau didžiausią įtaką Lietuvos BVP gali padaryti įmonės vertė, jei ji parduodama.“
Palyginti santykinai, lietuviško kapitalo paslaugų tiekėjai ar produktų gamintojai Lietuvos BVP augina 5–12 kartų daugiau nei užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai. Pateiktose lentelėse matyti, kad mažiausiai Lietuvai naudingi užsienio kapitalo įmonių IT padaliniai, pvz., paslaugų centrai, o daugiausiai naudos specialistams, bendrovių savininkams ir šalies biudžetui duoda lietuviško kapitalo IT paslaugų tiekėjai ir produktų gamintojai bei eksportuotojai (lentelėje skaičiai santykiniai).
„Lietuvos BVP auginti reikia ne siekiant prisitraukti kuo daugiau užsienio kapitalo įmonių padalinių į Lietuvą, kurie dažniausiai kuriasi ten, kur yra pigiausia darbo jėga, ir už kelių metų gali pasitraukti į kitą, pigesnę rinką, pvz., Baltarusiją, Ukrainą ar Indiją, bet skatinant jaunus ir iniciatyvius specialistus kurti įmones Lietuvoje, kurios teiktų paslaugas ir kurtų konkurencingus pasaulio rinkoje produktus Lietuvoje bei juos parduotų užsienyje“, – sako V. Vaškevičius.
