Nors dar nepradėti elektros jungties į Švedija darbai, nėra techninio projekto ir nepasirašytos jokios sutartys, vos buvo paskelbta apie 175 mln. eurų Europos Sąjungos paramą šio projekto įgyvendinimui, užvirė aistros, kam atiteks minimi milijonai, ir kaip privatus investuotojas pasipelnys valstybės sąskaita.
Bendrovė NDX energija išplatintame pranešime teigia, kad elektros perdavimo jungties tiesimas į Švediją yra nekomercinis ir jį įgyvendinančioms bendrovėms nepelningas projektas, skirtas išimtinai vartotojų poreikių tenkinimui. Kabelio tiesimas, nepaisant skiriamos Europos Sąjungos paramos, pasak pranešimo, yra infrastruktūrinė našta bet kokiai bendrovei, o ne pelningas ar vertę didinantis projektas.
Elektros jungties su Švedija vieta elektros energetikos sistemoje
Elektros perdavimo jungtys, jungiančios skirtingas sistemas ar valstybes, pirmiausiai yra reikalingos tam, kad būtų galima laisvai prekiauti elektros energija. Kitaip tariant, kad nebūtų apribojimų elektrą persiųsti iš pigesnių elektros generavimo zonų į brangesnes. Lietuvos atveju elektros jungtis su Švedija taip pat reikštų platesnį pasirinkimą, iš kur pigiausiai pirkti elektrą. Jungtis kartu didintų energetinį Baltijos regiono saugumą ir nepriklausomumą nuo Rytų kaimynų.
Elektros perdavimo jungtys, jungiančios skirtingų elektros kainų zonas, naudingos:
1. Zonos, kurioje kainos yra aukštesnės, elektros vartotojams (galimybė nusipirkti pigesnės elektros);
2. Zonos, kurioje kainos yra žemesnės, gamintojams ir tiekėjams (galimybė brangiau parduoti pagamintą elektrą).
NDX energijos pranešime rašoma, kad LEO LT nėra nei elektros vartotojas, nei savų gamybos šaltinių Skandinavijoje turėtojas: LEO LT grupės įmonės tik transportuoja pagamintą elektrą, todėl bendrovei iš esmės nėra didelio ekonominio skirtumo, kokią elektrą transportuoti. Taip pat priduriama, kad Europos Sąjunga nefinansuoja komercinių (tai yra tokių, kurių disponavimu galima užsidirbti jų valdytojams) elektros perdavimo jungčių. Pagrindinis Europos Sąjungos reikalavimas finansuojant šias jungtis – kad jos būtų infrastruktūrinės, tai yra, kad jomis galėtų laisvai pasinaudoti bet kuri trečioji šalis (elektros gamintojai, tiekėjai ir vartotojai) elektros energijai pirkti ar parduoti (tai numatyta ir Baltijos Ministrų Pirmininkų pareiškime – pareiškimo 3 b punktas).
Taigi LEO LT elektros perdavimo jungties tiesimo projektas nebus pelningas, priešingai – bendrovė bus priversta investuoti nuosavas lėšas ir rūpintis kabelio eksploatavimu ir atstatymu, teigiama pranešime. Dar sudėtingiau pamatyti, kokią tai naudą galėtų atneši NDX energijai.
2006 metų pabaigoje užbaigto jūrinio kabelio tarp Estijos ir Suomijos tiesimas kainavo apie 110 mln. eurų. Jį stačiusi ir šiuo metu prižiūrinti bendrovė AS Nordic Energy Link (kurios 25% priklauso AB „Lietuvos energija“ ) per dvejus jungties veikimo metus uždirbo apie 1,3 mln. eurų grynojo pelno (2007 metais apie 0,8 mln. eurų, 2008 metai apie 0,5 mln. eurų).
NDX energija vertės augimo tikisi iš plėtros projektų (CEZ, a.s.; Fortum Oyj ir kiti pavyzdžiai), o infrastruktūriniai projektai esą yra nepelningi, tačiau juos akcininkai įsipareigojo įgyvendinti vartotojų interesų tenkinimui. NDX energijos supratimu, LEO LT sukūrimo idėja yra konsoliduoti elektros energetikos sektorių, kad šis būtų pajėgus įgyvendinti Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytus infrastruktūrinius ir kitus projektus.
Pavyzdžiui, tik elektros perdavimo jungties tarp Lietuvos ir Švedijos (vien kabelio tiesimo jūros dugnu) vertė, preliminariais skaičiavimais, siekia apie 2 mlrd. litų. Atsižvelgiant į tai, jog šio projekto metu taip pat būtų stiprinami pirmiausiai Latvijos (kadangi Latvijos vakarinėje dalyje perdavimo tinklas yra menkai išvystytas), o taip pat Švedijos ir Lietuvos perdavimo tinklai, bendra projekto vertė galėtų būti artima 3 mlrd. litų. Tai reiškia, jog šalims lygiomis dalimis įgyvendinant projektą ir lygiomis dalimis gaunant Europos Sąjungos numatytą paramą, kiekvienos šalies finansavimas siektų apie 800 mln. litų. Kitaip tariant, Lietuvai atstovaujančiai bendrovei reikės investuoti 800 mln. litų nuosavų lėšų, nesitikint jokio atsipirkimo.
Pranešime teigiama, kad šiuo metu LEO LT banko sąskaitose (ne virtualiai, kaip teigia p. G. Kaminskas 2009 m. gegužės 31 d. Lietuvos televizijos laidoje „Savaitė“, bet grynais pinigais) yra beveik 608 mln. litų, kuriuos AB „VST“ 2008 m. į LEO LT pervedė dividendais. Valstybės ir NDX energijos pasirašytoje akcininkų sutartyje šalys įsipareigojo įgyvendinti nepelningus infrastruktūrinius (jungčių tiesimo į Lenkiją bei Švediją) projektus, todėl šie pinigai galėtų būti tuojau pat panaudoti jungties finansavimui.
