Gyventojai socialiniame tinkle dalijosi įvykiais darbe, kurių neapsikentę nusprendė išeiti iš darbo.
Vilnietė Austėja pasakojo, kad paprašė vadovo mamadienio, tačiau jo negavo.
„Tada mėnesio gale paprašiau atostogų, kuomet ir kiti mano šeimos nariai atostogavo, irgi negavau. Todėl nusprendžiau išeiti iš darbo ir taip atostogavau visą vasarą“, – juokavo moteris.
Kita vilnietė Aurelija pasakojo, kad išėjo iš darbo, kuomet 7 val. ryte neatsiliepė į vadovo skambutį.
„Pasirodo, kad visą laiką turiu būti pasiekiama, kai su tuo nesutikau ir pasakiau, kad išeinu iš darbo vadovas negalėjo patikėti. Jis iki pat mano paskutinės darbo dienos pastoviai skambinėdavo. Tie skambučiai liovėsi, kai išėjau ir pradėjau dirbti kitur“, – džiaugėsi moteris.
Renatą parašyti prašymą, išeiti iš darbo, paskatino nesumokėta alga. Jos mergina laukė jau du mėnesius.
„Kiek dar turėjau laukti? Jau du mėnesius negavau savo uždirbtų pinigų, kai pasakiau, kad išeinu, dar reikalavo, kad atidirbčiau. Tačiau nesutikau, šiaip taip išsireikalavau nesumokėtus pinigus ir išėjau“, – pasakojo mergina.
Labiausiai darbuotojai yra nepatenkinti atlyginimais
Monika pasakojo, kad įmonė savo paslaugų kainas padidino, o algas darbuotojams sumažino.
„Šių metų pradžioje, motyvuodami tuo, kad situacija bloga, mums darbuotojams trečdaliu buvo sumažinti atlyginimai. Tačiau mūsų teikiamos paslaugos pabrango. Tai buvo jau paskutinis lašas. Nusprendžiau, kad su darboviete metas atsisveikinti“, – sakė mergina.
Kristina išėjo iš darbo, nes nebeapsikentė užgauliojimų ir spaudimo darbe.
„Vis vadovė mane spaudė, kad blogai dirbu, tačiau padarydavau daugiau už kolegas. Be to, pravardžiuodavo mane kvaila blondine. Iš pradžių stengiausi nekreipti dėmesio, tačiau, kai užgaulioti pradėjo ir prie kitų žmonių, nebeapsikenčiau ir parašiau prašymą išeiti“, – pasakojo moteris.
Tuo metu vilnietis Darius pasakojo, kad jau tris kartus norėjo išeiti iš darbo, tačiau to taip ir nepadarė.
„Netenkino darbo sąlygos ir atlyginimas. Todėl ant vadovo stalo vis atsidurdavo mano pareiškimas – išeiti iš darbo. Tačiau jį pamatęs vadovas vis padidindavo algą. Tai jau kartojosi tris kartus.
Todėl vis dar dirbu tame pačiame darbe. Kai algos nebekels, matyt, tada ir išeisiu. Kol kas ji tenkina, kaip ir laisvesnis darbo grafikas. Galiu ateiti ir išeiti, kada noriu. Toks grafikas labai praverčia, nes turiu vaikų“, – pasakojo vyras.
Kaip nutraukti sutartį su darbdaviu?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad Darbo kodekso 55 straipsnio, kuriame reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (nutraukimas „savo noru“), nurodyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti.
Darbo sutartis pagal Darbo kodekso 55 straipsnį nutraukiama išimtinai darbuotojo valia, t. y. kai darbuotojas pats nori pabaigti darbo santykius ir savo valią išreiškia pateikdamas laisvos formos pareiškimą darbdaviui, ir darbdavys neturi teisės versti darbuotojo rašyti pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo minėtu pagrindu.
Rekomendacijos darbuotojui
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius atkreipia dėmesį į rekomendaciją darbuotojams nepasirašyti darbdavio pateiktų pareiškimo formų nutraukti darbo sutartį arba pasirašyti jas tik tada, kai darbuotojas susipažino su jų turiniu, jis yra aiškus ir priimtinas darbuotojui.
Taip pat darbuotojas neturėtų pasirašyti dokumentų be teksto (tuščių dokumentų), kuriuos darbdavys galėtų panaudoti, pvz., įrašydamas informaciją apie prašomą darbo sutarties nutraukimą.
Jei darbuotojas patiria psichologinį smurtą (pvz., spaudimą rašyti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo), jis gali kreiptis į VDI teritorinį skyrių su skundu.
Kancleris Š. Orlavičius pastebi, kad tuo atveju, kai darbuotojas po pokalbio su darbdaviu pasirašo pareiškimą nutraukti darbo sutartį, jis gali pareiškimą atšaukti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdaviui sutikus.
Tiesa, jei atleidimas jau įvyko, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti atleidimą neteisėtu.
Tokiu atveju darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, reikšmingas sutarties nutraukimo teisėtumui, įvertins darbo ginčų komisija ir priims atitinkamą sprendimą.
Darbdavio teisė atleisti darbuotoją
VDI kancleris pažymi, kad darbuotojo darbo sutartį darbdavys gali nutraukti ir kitais Darbo kodekse numatytais pagrindais.
Kai darbuotojo darbo funkcija tampa perteklinė ar atsiranda kitų objektyvių priežasčių darbdaviui atleisti darbuotoją, darbdavys gali darbuotojo darbo sutartį nutraukti, pvz., šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, taip pat darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 straipsnį.
Darbo sutartį nutraukiant pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, teisės normos kompensacijos dydžio nereguliuoja, todėl šalys laisvos susitarti dėl abiem šalims priimtinos kompensacijos išmokėjimo darbuotojui.
Darbo sutartį nutraukiant pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, darbdavys darbuotojui turi išmokėti dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Taip pat darbuotojui, kurio darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, gali būti mokama ilgalaikio darbo išmoka, esant teisės normose nurodytoms sąlygoms.
„Sodros“ duomenimis, kiekvieną mėnesį Lietuvoje atleidžiama iš darbo ir į jį priimama apie 40–50 tūkst. gyventojų.
Paprastai daugiausia gyventojų darbą pakeičia rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Taigi, jeigu norėtumėte pakeisti darbą jau rugsėjį, artimiausiu metu turėtumėte įspėti darbdavį.
