Trečiąjį 2009 metų ketvirtį nedarbo lygis buvo 13,8 procento, arba 0,2 procentinio punkto didesnis nei antrąjį 2009 metų ketvirtį. Per metus (trečiąjį 2009 metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2008 metų ketvirčiu) nedarbo lygis išaugo 2,3 karto.
Sparčiai didėja jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbas. Trečiąjį 2009 metų ketvirtį 53 tūkst., arba kas dešimtas jaunas žmogus buvo bedarbis. Prieš metus jaunų bedarbių buvo 26 tūkst., arba du kartus mažiau.
Jaunimo nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį išaugo iki 33,3 procento. Per ketvirtį jų nedarbo lygis padidėjo 3,7 procentinio punkto, o per metus – 2,2 karto. Žemiausias (6,9 proc.) jaunimo nedarbo lygis buvo antrąjį 2007 metų ketvirtį.
Nedarbo lygis 2004–2009 metais, procentais
Nors jaunų bedarbių prieš metus buvo du kartus mažiau (26 tūkst.) nei trečiąjį 2009 metų ketvirtį, tačiau su aukštuoju išsilavinimu jų buvo tiek pat, atitinkamai 7,4 ir 7,8 tūkst. Pirmąjį 2009 metų ketvirtį tokių specialistų buvo 2,8 tūkst. Trečiąjį 2009 metų ketvirtį kas penktas jaunas žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, kas septintas – vidurinįjį ir kas devynioliktas – pagrindinį išsilavinimą buvo bedarbis.
Vyrų nedarbo lygis didesnis nei moterų
Vyrų nedarbo lygis didėja sparčiau nei moterų. Vyrų nedarbo lygis nuo 6 procentų trečiąjį 2008 metų ketvirtį išaugo iki 17,3 procento (2,9 karto), o moterų – nuo 5,9 iki 10,3 procento (1,7 karto). Antrąjį 2009 metų ketvirtį vyrų nedarbo lygis buvo 16,7, o moterų – 10,4 procento. Didesnį vyrų nedarbą lėmė spartus darbo apimties mažėjimas pramonės ir statybos įmonėse ir dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas šią veiklą vykdančiose įmonėse.
Daugėjo dirbančiųjų žemės ūkyje, mažėjo – statybose
Trečiąjį 2009 metų ketvirtį šalies ūkyje dirbo 1 mln. 424 tūkst. 15 m. ir vyresnių asmenų, ir jų skaičius, palyginti su antruoju 2009 metų ketvirčiu, beveik nepakito (padidėjo 1,9 tūkst., arba 0,1 procento, o per metus jų sumažėjo 113,4 tūkst., arba 7,4 procento).
Per trečiąjį ketvirtį 7,1 tūkst. padaugėjo dirbančiųjų žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, prekyboje – 9 tūkst., profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse – 6,7 tūkst. Kitose ekonominėse veiklose dirbančiųjų skaičius beveik nepakito.
Per metus ypač (30 proc.) sumažėjo dirbančiųjų statybos – nuo 167 tūkst. iki 117 tūkst., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – nuo 43 tūkst. iki 36 tūkst. (16 proc.), apdirbamojoje gamyboje – nuo 262 tūkst. iki 223 tūkst. (15 proc.).
Daugiau sutinka dirbti pagal žodinį susitarimą
Trečiąjį 2009 metų ketvirtį padaugėjo samdomų darbuotojų, dirbančių ne pagal darbo sutartis (terminuotas ar neterminuotas), o pagal žodinį susitarimą. Statistikos departamento vertinimais, tokių asmenų trečiąjį ketvirtį buvo 27 tūkst. arba 11 tūkst. daugiau nei antrąjį 2009 metų ketvirtį. Daugiausia taip dirbo apdirbamosios gamybos ir žemės ūkio (po 8 tūkst.), taip pat statybos, prekybos ir kituose sektoriuose.
Trečiąjį 2009 metų ketvirtį užimtumo lygis sudarė 60,4 procento, per ketvirtį jis padidėjo 0,1 procentinio punkto, o prieš metus užimtumo lygis buvo 4,6 procentinio punkto didesnis. Trečiąjį 2009 metų ketvirtį vyrų užimtumo lygis buvo 59,6 procento, moterų – 61,2 procento. Per metus vyrų užimtumo lygis sumažėjo 7,9, moterų – 1,5 procentinio punkto.
Nedarbo lygio pokyčiai Baltijos šalyse 2008–2009 metų ketvirčiais
Baltijos šalių statistikos tarnybų duomenimis, trečiąjį 2009 metų ketvirtį žemiausias nedarbo lygis buvo Lietuvoje (13,8 proc.), o aukščiausias – Latvijoje (18,4 proc.), Estijoje – 14,6 procento. Per ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje beveik nepakito, Latvijoje išaugo 1,7, o Estijoje – 1,1 procentinio punkto.
