Nedarbas Lietuvoje auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tuo metu Austrijoje, Maltoje ir Vokietijoje jis sumažėjo.
Statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygis ES šiemet liepą buvo toks pat kaip birželį ir siekė 9,6 proc. Per metus šis rodiklis paaugo 0,5 procentinio punkto.
Antrą vasaros mėnesį darbo neturėjo daugiau nei 23 mln. ES gyventojų. Palyginti su birželiu, šis skaičius sumažėjo 45 tūkst., bet buvo 1,1 mln. didesnis nei tuo pačiu metu pernai, praneša Lietuvos darbo birža.
Didžiausi nedarbo rodikliai užfiksuoti Ispanijoje (20,3 proc.), Latvijoje (20,1 proc. pirmąjį metų ketvirtį), Estijoje (18,6 proc. antrąjį metų ketvirtį) ir Lietuvoje (17,3 proc. pirmąjį metų ketvirtį). Mažiausi jie buvo Austrijoje (3,8 proc.) ir Nyderlanduose (4,4 proc. birželį).
BBC kalbinti analitikai mano, kad kontrastai ryškūs.
„Turime periferines šalis, kur darbo rinka nerodo pagerėjimo, ir turime pagrindines euro zonos valstybes, kur ši rinka iš tiesų laikosi gana gerai ir toliau teikia gerų žinių“, – kalbėjo Carstenas Brezkis, ING ekonomistas.
Palyginti su praėjusiais metais, nedarbas sumažėjo trijose šalyse, dviejose jis nekito, o kitose didėjo.
Didžiausias nedarbo lygio mažėjimas buvo stebimas toje pačioje Austrijoje (nuo 5,1 proc. iki 3,8 proc.), Maltoje (nuo 7,3 proc. iki 6,5 proc.) ir Vokietijoje (nuo 7,6 proc. iki 6,9 proc.).
Didžiausias augimas vėl buvo registruotas Latvijoje (nuo 13,5 proc. iki 20,1 proc.) ir Lietuvoje (nuo 11,2 proc. iki 17,3 proc.).
Tuo metu Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis teigia, kad nedarbas mūsų šalyje jau stabilizavosi.
„Liepos pabaigoje nedarbas šalyje buvo pasiekęs aukščiausią tašką - Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje registruota 330,6 tūkst. bedarbių. Pastarosiomis savaitėmis atliekama darbo rinkos stebėsena rodo, kad nedarbas stabilizavosi, taip pat ir didžiųjų miestų darbo rinkose,“ – tvirtina M. P. Balašaitis.
JAV nedarbo lygis liepą buvo panašus kaip ES ir sudarė 9,5 proc., Japonijoje jis siekė 5,2 proc.
