Nedarbo lygio pakilimas nustebino rinkas, kuriose buvo prognozuojama, kad šis rodiklis per mėnesį nepakis, rašo portalas „Trading Economics“.
Bedarbių skaičius padidėjo 157 tūkst. iki 6,649 mln., o užimtųjų sumažėjo 408 tūkst. iki 161,083 milijono.
Tuo tarpu darbo jėgos aktyvumo lygis nuo 62,7 sumažėjo iki 62,5 proc., o užimtumo ir gyventojų skaičiaus santykis nuo 60,2 sumažėjo iki 60,1 procento.
Didžiausioje pasaulio ekonomikoje praėjusį mėnesį buvo sukurta 272 tūkst. naujų darbo vietų – gerokai daugiau negu balandį, kai jų skaičius, patikslintais duomenimis, siekė 165 tūkst., ir taip pat gerokai daugiau už analitikų prognozuotus vidutiniškai 185 tūkst. darbo vietų.
Vidutinis valandinis darbo užmokestis gegužę, palyginti su balandžiu, ūgtelėjo 0,4 proc., o jo metinis prieaugis siekė 4,1 procento.
Stipri darbo rinka pastaruoju metu leido vartotojams toliau leisti pinigus net ir esant padidėjusioms palūkanų normoms, o tai suteikė postūmį JAV ekonomikai.
Tačiau namų ūkių santaupos mažėja, o skolinimasis gyventojams ir įmonėms tampa brangesnis, taigi padėtis gali pasikeisti, įspėja ekspertai.
Federalinio rezervo sistemos (FRS) politikos formuotojai stebi, ar nėra ekonomikos atvėsimo požymių, ir analitikai tikisi, kad jie imsis veiksmų, jei ekonomikos sulėtėjimas pasireikš greičiau nei tikėtasi.
Kitas JAV centrinio banko pinigų politikos posėdis vyks kitą antradienį ir trečiadienį.