Mindaugas Malcevičius
Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, priėmus galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, prekybininkai sukruto. Nors pagal įstatymus visas kainas litais ir eurais prekybos ir paslaugų teikimo vietose jie privalo nurodyti tik nuo rugpjūčio 22 d., didžioji dalis parduotuvių kainas keičiasi jau dabar. Tačiau toje pačioje parduotuvėje už vieną prekę mokėtiną sumą nurodant tik litais, o už kitą – ir litais, ir eurais, neatidesni pirkėjai tris kartus „pigesnes“ nei įprasta prekes puola pirkti, manydami, kad tai kokia nors akcija.
Suklaidino euro kaina
Į savaitraščio „Šiauliai plius“ redakciją paskambinusi šiaulietė Janina pasakojo, kad prieš kelias dienas nuėjusi į vieną iš prekybos centrų labai apsigavo. „Gerai neįsižiūrėjusi, kad mažesne kaina nurodyta ne litais, o eurais, prisidėjau tų prekių, kurių niekada nepirkdavau. Tai dariau galvodama, kad perku pigiau“, – atvirauja garbaus amžiaus moteris.
Kasininkei pasakius, kiek reikia mokėti, senolė esą iš karto pastebėjo, kad suma gerokai didesnė nei tikėjosi, nei buvo skaičiavusi. Tačiau kadangi pirkinių buvo pilnas krepšelis, nenorėjo vietoje ilgai stoviniuoti, tad susimokėjo ir pasitraukė nuo kasos. Vis dėlto negalėdama sau atleisti, kad taip išlaidavo, išsitraukė pirkinių čekį ir pamatė, kad kainos iš tiesų tris kartus didesnės, nei, jos įsitikinimu, buvo skelbta. Kadangi jautėsi apgauta, grįžo į parduotuvę ir bandė aiškintis, bet nieko nepešė. Jai paaiškinta – pati kalta, kad nemato, kas parašyta. Gi mažesnė kaina nurodyta eurais, o ji mokėjo tai litais...
Prekės atgal – (ne)gražinamos
Aiškindamiesi, ar teisingai pasielgė prekybininkai, kreipėmės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, klausdami, ar šioje situacijoje pirkėja turėjo teisę grąžinti įsigytus (kokybiškus, nepažeistus) pirkinius. Vitas Ūsas, Tarnybos vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams, informuoja, kad šių metų liepos 22 d. patvirtintose Mažmeninės prekybos taisyklėse nurodyta, esą augalai, gyvūnai ir tinkamos kokybės maisto prekės yra nekeičiamos ir negrąžinamos.
Kiek paprasčiau grąžinti įsigytus ne maisto produktus. Įstatymuose numatyta, kad juos pirkėjas gali gražinti, pakeisti ar iš pardavėjo susigrąžinti pinigus per keturiolika dienų nuo tada, kai įsigijo. Žinoma, įsigyti daiktai turi būti nenaudoti, būtinas ir pirkimo vietą bei laiką patvirtinantis čekis.
Tiesa, ne maisto produktai taip pat ne visi lengvai grąžinami. V. Ūsas primena, kad yra nemažai prekių, kurios pirkėjui reikalaujant gali būti keičiamos arba grąžinami už jas sumokėti pinigai tik tada, kai pardavėjas geranoriškai sutinka. Tokių prekių sąrašas itin platus – pradedant tabako gaminiais, parfumerija, kosmetika, fotografija, spausdintomis knygomis, vyriškais, moteriškai ar vaikiškai apatiniais rūbais, kojinėmis, baigiant perlais, tauriaisiais metalais, mašinomis bei mechaniniais įrenginiais, elektros įrenginiais, laivais, ginklais, baldais ir t. t.
Nesupratimus reikia spręsti vietoje Pakalbinus mažesnių parduotuvių, prekiaujančių sporto prekėmis, batais, rūbais ir kt., atstovus, didžioji dalis jų teigė, kad pradėjus kainas skelbti ir litais, ir eurais, „žioplių“ tikrai padaugėjo.
„Dažnai pasitaiko pirkėjų, kurie pamato mažesnę kainą, tačiau nepasižiūri, kad prie jos yra ne lito, o euro ženklas. Pasimatuoja, atneša prekę „mušti“ į kasą, o kai pasakome sumą, labai nustemba ir pirkinio atsisako“, – sako Šiauliuose įsikūrusios sporto prekių parduotuvės vadovė Oresta. Moteris pastebi, kad apsirinka ne tik vyresni, bet ir jauni žmonės.
Tačiau panašu, kad tokie nesusipratimai dėl kainų dažniausiai taikiai išsprendžiami vietoje. „Aš manau, kad draugiškai reikia aiškintis tokiose situacijose. Pirkėjas turėtų informuoti pardavėją, kad tiesiog apsižioplino“, – sako ir „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
„Maximos“ generalinis direktorius Arūnas Zimnickas taip pat tikina, kad kol kas atskiriant euro ir lito kainas jų prekybos tinkle didelių problemų nekilo. „Keisdami kainų etiketes parduotuvių lentynose atsižvelgėme ir į silpnaregių poreikius, tad kainos etiketėse spausdinamos aiškesniu šriftu nei iki šiol. Tikimės, kad pavyks išvengti nesusipratimų ir klientai aiškiai supras nurodytas kainas. Žinoma, jei klientas susimaišys, jis visada gali grąžinti nenorimas prekes ir atgauti sumokėtus pinigus, tačiau tai jis turi daryti iškart prie kasos. Tada nekils ir jokių papildomų problemų“, – sako A. Zimnickas.
Pardavėjai turėtų laikytis nurodymų
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas teigia, kad parduotuvėse pradėjus kainas skelbti dviem valiutomis, į Tarnybą kol kas dar nebuvo kreiptasi dėl to, kad pirkėjas nesutaria su pardavėju. Tačiau V. Ūsas tikina, kad priežiūros institucijos kontroliuos, ar asmenys, parduodantys prekes ir paslaugas, kainas apvalina pagal matematines apvalinimo taisykles, ar kainas eurais ir litais nurodo aiškiai suprantamai, neklaidinančiai.
„Prekių pardavėjas ir paslaugų teikėjas savo nuožiūra gali pasirinkti, kuri kaina (litais ar eurais) etiketėje, kainoraštyje ar kitoje kainoms nurodyti naudojamoje priemonėje bus nurodoma pirma, tačiau rekomenduojama abi kainas nurodyti viename matymo lauke, o pagrindine valiuta nurodytos kainos simbolių dydis neturi būti mažesnis negu nepagrindine valiuta nurodytos kainos simbolių dydis“, – teigia Tarnybos atstovas.